Šio veikalo koncertinis atlikimas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre spalio 23 d. 18.30 val. su garsiausiu mūsų dienų Lietuvos baritonu Vytautu Juozapaičiu (Rigoletas), svečiu iš Latvijos nacionalinės operos Viesturu Jansonu (Hercogas), Tadu Girininku (Sparafučilė), teatro solistėmis Rita Petrauskaite (Džilda), Dalia Kužmarskyte (Madalena) ir kitais artistais. „Rigoletą“ diriguos Latvijos nacionalinės operos dirigentas Normundas Vaicis.
Anot dirigento N. Vaicio, koncertinis operos atlikimas – žanro grynuolis. Tai nemenkas iššūkis visiems pasirodymo dalyviams: solistams, chorui, orkestrui, dirigentui, nes dėmesys turi būti sutelktas tik į muziką. Latvijos nacionalinėje operoje dirigavęs „Rigoletą“ N. Vaicis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimą būtent koncertiniam atlikimui priima kaip likimo dovaną.
„Jau gal penkiasdešimt metų visuose pasaulio teatruose statant operą svarbiausias asmuo yra režisierius, kuris pateikia savo vizualiąją interpretaciją, o muzikinė neretai nukenčia. „Rigoleto muzika dieviška, libretas – genealus. Man šįsyk netrukdo režisierius ir aš, padedamas artistų, kuriu muzikinę režisūrą, kuriu personažus, kokius vaizduotėje regėjo ir muzikine kalba perteikė kompozitorius“, - po vienos repeticijų kalbėjo dirigentas.
„Rigoletas“ – aštuoniolikta Dž. Verdžio opera, parašyta pagal V. Hugo dramą „Karalius linksminasi“. Libretą sukūrė ilgametis kompozitoriaus bendražygis F. Piavė. Kompozitorius „Rigoleto“ libretą laikė geriausiu iš visų jo operų. Viename savo laiške Dž. Verdis (1853 m.) rašė: „Mano nuomone, teatriniu požiūriu stipriausias iš visų siužetų, pagal kuriuos kūriau muziką, yra „Rigoletas“. Čia yra baisių įvykių, ryškių kontrastų, temperamentų, patetikos. Visos peripetijos kyla iš lengvabūdės, nesuvaldomos Hercogo asmenybės – iš čia Rigoleto baimės, Džildos aistra ir t. t.“
Operos partitūra buvo sukurta per stebėtinai trumpą laiką, per keturiasdešimt dienų. Premjera įvyko 1851 m. Venecijoje ir sulaukė didžiulio pasisekimo. „Rigoletas“ laikomas unikalia opera ne vien tarp kitų kompozitoriaus šedevrų, bet ir operos žanro kontekste. Su didžiule jėga ir tragizmu operoje įkūnytas kenčiančio ir pažeminto rūmų juokdario Rigoleto personažas. Dainuoti Rigoletą – kiekvieno baritono svajonė, kaip ir Džildos partiją – soprano svajonė. O populiarioji Hercogo dainelė „Širdys mergelių...“ turi net unikalią istoriją. Prieš premjerą kompozitorius nerimavo, kad dainelė per anksti netaptų populiari, todėl iki paskutinės repeticijos slėpė ją nuo trupės.
Prieš šešerius metus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Rigoletą“ pastatė režisierius Raimondas Banionis. Veikalas buvo atliekamas lietuvių kalba. 2005 metais dabartinės teatro vadovės kompozitorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės iniciatyva drauge su Lietuvos muzikų sąjunga išleista kompaktinė plokštelė, o kiek vėliau, 2007 m. pagal tą patį garso takelį Nidoje ir Juodkrantėje nufilmuotas filmas – pirmasis ir kol kas vis dar vienintelis muzikinis filmas-opera (režisierius R. Banionis) nepriklausomybės metais. Dabar, spalio 23 d. įvyksiančiame koncerte, kūrinys skambės italų kalba. Šio sezono pabaigai planuojama atnaujinti pastatymą.
„Rigoletas“ – antrasis sėkmę atnešęs jaunai Valstybės operos trupei pastatymas 1921 m. Anuomet spektaklio žvaigždėmis tapo unikalioji pora – tenoras Kipras Petrauskas (Hercogas) ir baritonas Antanas Sodeika (Rigoletas). Šių metų gruodžio 31 d. minėsime 90-ąjį lietuvių profesinės operos gimtadienį. Šiai sukakčiai ir skiriamas „Rigoletas“.
Prieš koncertinį operos atlikimą – 17.15 val. žiūrovai kviečiami į paskaitą II –jo aukšto fojė, kurioje teatro vadovė A. Žigaitytė-Nekrošienė plačiau papasakos apie genialiąją Dž. Verdžio operą „Rigoletas“.
