Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2008 07 30

Uostamiesčio verslininkai kyla prieš atliekų rinkliavą

Klaipėdos smulkieji verslininkai sukilo prieš naująją vietinę rinkliavą už atliekų išvežimą ir tvarkymą.
 Gyventojai už atliekas moka pagal gyvenamos vietos kvadratūrą, o didieji prekybos centrai – už šiukšlių kiekį.
Gyventojai už atliekas moka pagal gyvenamos vietos kvadratūrą, o didieji prekybos centrai – už šiukšlių kiekį.

Priešingai, nei gyventojai, jie dar negavo sąskaitų už šias paslaugas, tačiau jau įžvelgia nesąžiningus nustatymus.

Atliekų tvarkymo reforma uostamiestyje įsibėgėjo nuo liepos 1-osios. Daugelis gyventojų jau gavo nemenkas sąskaitas ir pagal jas pradėjo mokėti. Juridiniams asmenims pranešimai apie rinkliavos dydį dar nėra išsiųsti, bet kai kurie verslininkai jau paskaičiavo, kad turės mokėti kur kas daugiau, nei anksčiau. Tačiau dar labiau juos įsiutino tai, kad didiesiems prekyboms centrams rinkliava skaičiuojama visiškai kitaip nei gyventojams ar kitiems juridiniams asmenims.

Pažeista Konstitucija, Konkurencijos įstatymas ir lygybės principas. Kodėl didiesiems prekybos centrams reikia mokėti pagal vieną rodiklį, o visiem kitiems – pagal kitą?

Pagal naująją tvarką, smulkieji verslininkai ir gyventojai už atliekas moka pagal gyvenamosios ar komercinės patalpos kvadratūrą. Tuo tarpu didieji prekybos centrai – už atliekų kiekį. Jie už toną šiukšlių mokės po 203 litus. Smulkieji uostamiesčio verslininkai kaltina miesto valdžią ir Klaipėdos regiono atiekų tvarkymo centrą (KRATC) sąžiningos konkurencijos nesilaikymu. Jie kreipėsi ir į teismą.

„Pažeista Konstitucija, Konkurencijos įstatymas ir lygybės principas. Kodėl didiesiems prekybos centrams reikia mokėti pagal vieną rodiklį, o visiem kitiems – pagal kitą?“ – piktinosi senamiestyje restoranų tinklą turinti Eugenija Odebrecht. Verslininkai reikalauja kad teismas laikinai sustabdytų rinkliavos galiojimą, kol bus išpręstas šis klausimas. Jie taip pat nori mokėti ne pagal patalpų kvadratūrą, o už šiukšlių kiekį.

„Valdžią rinkome, kad priiminėtų normalius įstatymus, o ne tokias nesąmones, – piktinosi verslininkė Zita Lukoševičienė. – Kodėl mes turime mokėti už orą?“. Jos manymu, nesąžininga, kad reikia mokėti, pavyzdžiui, už 800 kvadratinių metrų komercines patalpas, jei realiai iš jų naudojamos tik 300 kvadratinių metrų, o įmonė veikia tik tris kartus per savaitę.

Anot verslininkų, įsigaliojus naujajai rinkliavai kai kuriems teks mokėti net dešimt kartų daugiau. Tačiau Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Šarūnas Reikalas nenorėjo su tuo sutikti: „Nežinau, kaip verslininkai skaičiavo. Aišku, gali būti šimtu litų daugiau, bet ne dešimt kartų brangiau.“

Po diskusijų miesto valdžia, KRATC bei verslo atsovai nusprendė suburti darbo grupę, kuri spręstų kilusį nesutarimą. Į klausimą, ar įmanoma ir smulkiesiems verslininkams mokėti rinkliavą pagal jų įmonių sukauptų atliekų kiekį, o ne patalpų kvadratūrą, Š.Reikalas atsakė teigiamai. „Kai kuriems verslininkams įmanoma. Tačiau turi būti mažiausiai metus oficialiai fiksuota, kiek tiksliai atliekų iš jų išvežama.“ Anot jo, daugiabučių namų bendrijoms taip pat įmanoma taikyti tokį principą. Tačiau, pasak Š.Reikalo, bendrijos to nepageidavo.

KRATC atstovai ir miesto valdžia neigė, kad nuolaidžiauja ir slapta tariasi su didžiaisiais prekybos centrais dėl rinkliavos mokesčio. Anot jų, didieji verslininkai patys buvo suinteresuoti ir derėjosi dėl tarifų. Tai patvirtino ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė. „Apgailestauju, kad smulkieji verslininkai pavėluotai kreipiasi, kai jau įsigaliojo rinkliava. Jie laukė ateinančių sąskaitų ir nedėjo pastangų dalyvauti pasitarimuose dar prieš įsigaliojant rinkliavai. Didieji prekybos centrai nelaukė ir kreipėsi laiku. Vyko ne vienas viešas susirinkimas ir jie pateikė pagrįstus argumentus, kad jie rinkliavą mokėtų pagal kiekius“, – aiškino ji. Vyriausybės atstovės teigimu, nors sunkiai, bet teisiškai įmanoma sutvarkyti taip, kad rinkliavą būtų galima mokėti ne pagal patalpų kvadratūrą, o atliekų kiekį.

Keli vietinės rinkliavos dydžių pavyzdžiai

 

Fizinių ir juridinių asmenų grupės

Parametras, pagal kurį skaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis

Metinis vietinės rinkliavos dydis,

Lt

Daugiabučių namų gyventojai

Vienas buto bendrojo ploto m²

3,48

Prekybos tinklai ir centrai

Viena atliekų tona

203,00

Apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, poilsio pastatai ir patalpos, vilos.

Vienas bendrojo ploto kv.m

1,80

Garažų bendrijos

Viena garažo valda

19,00

Individualūs gyvenamieji namai

Vienas namas

330,00

Maisto parduotuvės, vaistinės, kioskai, visą parą veikiančios parduotuvės iki 1000 kv.m

Vienas bendrojo ploto kv.m

13,80

Viešojo maitinimo ir pramogų įstaigos

Vienas bendrojo ploto kv.m

21,36

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos