2015 01 12

Uraganinio vėjo nusiaubtam pajūriui atkurti reikės milžiniškų pastangų

Po uraganinio vėjo siautėjimo atsigaunantis Lietuvos pajūris nusiaubtas neatpažįstamai. Specialistai nuogąstauja, kad neliko pajūryje lopinėlio, kurio nebūtų nusiaubęs uraganas. Nuplauti skardžiai, išlaužytos gelbėjimo stotys ir laikini statiniai, suniokoti į paplūdimius vedantys laiptai ir žmonių rankomis pintos kopas saugojusios žabatvorės. Viskam atkurti, specialistai skaičiuoja, prisireiks šimtatūkstantinių sumų.
Uraganinis vėjas "Felikas" nusiaubė skęstančųjų gelbėtojų  stotį Smiltynėje
Uraganinis vėjas „Feliksas“ nusiaubė skęstančiųjų gelbėtojų stotį Smiltynėje / Skęstančiųjų gelbėtojų nuotr.

Centrinis Palangos paplūdimys sumažėjo dvigubai

Palangos savivaldybėje po vėjuoto savaitgalio surengtas ekspertų pasitarimas. Sudaryta darbo grupė audros padariniams įvertinti. Ji savo išvadas pateiks savivaldybei ir Aplinkos ministerijai. Tačiau ir be jos išvadų specialistai sprendžia, kad nuostoliai bus mažiausiai 30 tūks. eurų.

„Centrinio paplūdimio plotas jau porą metų buvo 120 m pločio, o dabar liko vos 50 m. Daug kur paplautos kopos, ypač prie tilto ir Šventosios pusėje“, – preliminariai audros nuostolius įvertino UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas Konstantinas Skierus.

Savaitgalį siautęs „Feliksas“ Palangoje vartė medžius, reklaminius stendus, pastatų konstrukcijas. Iš jūros nešamas vanduo patvindė Rąžės upę.

Laukia titaniškas darbas

Klaipėdos gelbėtojų vadovas Virginijus Urbonas sako nelaukęs, kol pasibaigs audra – visus Klaipėdos paplūdimius apžiūrėjęs dar siaučiant „Feliksui“. Paplūdimų tvarkymo darbus Klaipėdos savivaldybė yra pavedusi biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“.  Jos darbuotojai tikina, kad po tokios audros jų laukia titaniškas darbas.

15min.lt skaitytojo Ernesto Šeštoko nuotr. /Audra praūžė Palangoje
15min.lt skaitytojo Ernesto Šeštoko nuotr. /Audra praūžė Palangoje

„Neliko pajūryje plotelio, kurio audra nebūtų nusiaubusi.  Iš paplūdimių liko vien skardžiai. Nuplauti visi laiptai, visos žabatvorės, net vandens tiekimo sistema nuplauta, iš medinių lauko kavinių konstrukcijų nieko neliko“, – pasakojo Klaipėdos gelbėtojų vadovas Virginijus Urbonas.

Klaipėdos paplūdimių priežiūrai šiemet skirta apie 145 tūkst. eurų. Tačiau paplūdimiai taip nusiaubti, kad šios sumos paplūdimių atstatymui, gelbėtojų įsitikimu, tikrai nepakaks. Pirmiausiai specialistai ketina sutvirtinti jautriausias vėjui pajūrio vietas ir atitverti jas nuo lankytojų, kad iki didžiųjų tvarkymo darbų jos nebūtų dar labiau nuniokotos.

Klaipėdiečiai telkiami talkai

Nusiaubtų uostamiesčio paplūdimių ruožą apžiūrėję specialistai konstatavo, kad vien miesto biudžeto lėšų jų tvarkymui nepakaks. Dalis audros padarinių bus likviduojama savivaldybės administracijos direktorės rezervo lėšomis, tačiau didžiosios dalies finansavimo tikimasi sulaukti iš Aplinkos ministerijos.

Sutvarkyti nusiaubtus Klaipėdos papl9dimius padės kariai, savanoriai, būsimi policininkai ir jūrininkai.

„Be žmogiškųjų išteklių pagalbos tvarkant paplūdimius taip pat neapsieisime. Kreipiausi pagalbos į Policijos mokyklos, Aukštosios jūreivystės mokyklos vadovus taip pat Dragūnų bataliono vadovybę ir savanorius.

Visi sutiko susitelkti į talką likviduojant audros padarinius. Per šią savaitę planuojama iš paplūdimių išvežti šiukšlių sąnašas, statybines medžiagas“, – apie planuojamus darbus pasakojo audros nusiaubtą pajūrį apžiūrėjęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.  

Kiek tiksliai lėšų prireiks audros padariniams likviduoti Klaipėdoje, turės apskaičiuoti specialiai darbų koordinavimui suburtas audros padarinių šalinimo štabas.

Neatpažįstamai suniokota Smiltynės gelbėtojų stotis

Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, Neringos miestui pavaldžioje pusiasalio teritorijoje labiausiai nuo audros nukentėjo pajūrio ruožas ties Pervalka. Palei gyvenvietę bangos nuplovė maždaug 400 m apsauginio kopagūbrio juostos, visiškai suniokojo laiptus į paplūdimį. Klaipėdos miesto žinioje esančiame Smiltynės paplūdimyje vaizdas po savaitgalio audros – lyg po karo. Gelbėtojų stotis suniokota neatpažįstamai.

„Visas pastatas buvo užlietas, įrenginiai išplauti, medinės konstrukcijos tiesiog sulaužytos ir išmėtytos po visą paplūdimį. Vakar dar negalėjome prisiartinti prie statinio. Jūra nurimo, tai šiandien bus tiksliau galima įvertinti audros padarytus nuostolius“, – apie savaitgalį siautėjusį uraganinį vėją „Feliksą“ pasakojo A.Feser.

Gamtosaugininkės teigimu, likviduoti audros padarytus nuostolius bus galima pradėti tik pasibaigus audrų sezonui – pavasarį. Didžioji dalis darbų – žabų pynimas ir klojimas, takų tiesimas ir tvirtinimas, kopagūbrio formavimas – atliekamas rankomis. Kiek Kuršių nerijoje audros pridarytiems nuostoliams padengti prireiks lėšų, dar neaišku. Baiminamasi, kad iš Aplinkos ministerijos prašytų 115 tūkst. eurų gali nepakakti. Prašydami tokios sumos gamtosaugininkai nenumatė, kad šiemetės žiemos audros taip negailestingai plaks pajūrį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis