„URM Deivido Matulionio galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad D.Matulionis padarė tarnybinį nusižengimą ir nesilaikė ministerijos instrukcijų. Tačiau, atsižvelgiant į NATO viršūnių susitikimo rezultatų kontekstą, sudėtinga įvertinti padarytą žalą valstybei, todėl komisija nesiūlo skirti nuobaudos“, – BNS pirmadienį informavo ministerija.
Pats ambasadorius BNS situacijos nekomentavo.
Tyrimo dėl D.Matulionio imtasi kilus abejonių, jog diplomatas galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dokumentų, rugpjūtį skelbė naujienų portalas „Delfi“.
Anot jo, tyrimas susijęs su D.Matulionio veiksmais derantis dėl NATO komunikato ir formuluotės apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau išreiškė pasitikėjimą D.Matulioniu.
Prezidentas teigė, kad D.Matulionis nebuvo atsidūręs „tarp dviejų ugnių“, kai NATO derėjosi dėl galutinio viršūnių susitikimo deklaracijos teksto, o Prezidentūra ir Užsienio reikalų ministerija laikėsi skirtingų pozicijų, kiek stipriai galima spausti sąjungininkus, siekiant Lietuvai palankaus rezultato.
Jis akcentavo, kad „derybų procesas nebuvo toks paprastas“, ir žadėjo susitikti su ambasadoriumi bei išgirsti jo įvykių versiją.
„Buvo momentų, kai reikėjo rinktis, kai vienos išvadų teksto dalys buvo sukabintos su kitomis dalimis. Patikėkite, mažiausiai, ko aš norėjau, būdamas NATO viršūnių susitikimo šeimininkas, kad visi susėstų į lėktuvus ir išskristų ir apskritai nebūtų jokio dokumento priimta“, – LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ sakė G.Nausėda.
Toks scenarijus, anot Lietuvos vadovo, būtų buvęs „didžiausia katastrofa“.