„Laikomės principo, kad sprendimą dėl pavadinimo turi teisę priimti steigiančioji pusė, taigi, tokį pavadinimą pasiūlė Taivano atstovai.
Lietuva tik išsakė pageidavimą, kad atstovybės pavadinimas atspindėtų neformalų biuro pobūdį, ką ir rodo pasirinktasis Taivaniečių atstovybės pavadinimas, akcentuojantis ryšius tarp žmonių“, – atsakydami į klausimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo nurodė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai.
Tai, kad Lietuvoje atidaryta Taivaniečių atstovybė, sukėlė Kinijos pasipiktinimą.
Angliškai šios atstovybės pavadinimas yra Taiwanese Representative Office ir gali būti verčiamas kaip Taivaniečių atstovybė arba Taivano atstovybė. Kinų kalba, pasak ekspertų, jis skamba kaip Taivano atstovybė.
Vakarų šalyse šios salos atstovybės turi Taipėjaus pavadinimą, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Tikina, kad įvertino rizikas
Pasak URM atstovų, ministerija, atsižvelgdama į užsienio analitinių centrų, Lietuvos ekonomistų, Lietuvos banko ir kitų institucijų analizes, vertino įvairias rizikas, kurios gali kilti po to, kai Vilniuje leista veikti taivaniečių vardu pasivadinusiai ekonominei atstovybei.
„Į precedento neturinčius Kinijos veiksmus, kai akivaizdžiai pažeidžiant tarptautines prekybos taisykles yra stabdomi bet kokie prekybiniai ryšiai su Lietuva, buvo reaguojama nedelsiant“, – aiškino URM darbuotojai.
„Kartu su strateginiais partneriais ir kitomis Indijos – Ramiojo vandenynų regiono valstybėmis (Australija, Japonija, Pietų Korėja ir kt.) ieškoma įvairių naujų alternatyvų Lietuvos verslui, kurios vėliau neabejotinai peraugs į tvarų ir abipuse ekonomine nauda paremtą bendradarbiavimą.
Šiems tikslams pasiekti plečiamas Lietuvos atstovybių Indijos – Ramiojo vandenynų regione tinklas, stiprinamos jau esamos ambasados. 2020 metais įsteigta ambasada Australijoje, 2021 metų pabaigoje atidaryta ambasada Pietų Korėjoje, o 2022 metais planuojama atidaryti prekybos atstovybę Taivane bei ambasadą Singapūre, kuri taip pat bus akredituota Indonezijoje, Malaizijoje, Tailande ir Vietname“, – teigiama URM atsakyme.
URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai aiškino, kad Lietuva ne vieną kartą yra patikinusi Kiniją, kad laikosi „vienos Kinijos“ politikos ir tuo pačiu nori plėtoti kultūrinius ir ekonominius ryšius su tomis valstybėmis ir tais regionais, su kuriais, kaip suvereni valstybė, nori plėtoti.
„Mums ir mūsų partneriams nekyla abejonių, kad aštri Kinijos reakcija ribojant prekybą su Lietuva pamina du pagrindinius Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) principus – nediskriminavimą ir skaidrumą.
Užsienio reikalų ministerija nedelsdama kreipėsi į Europos Komisiją, kuri atsakinga už Europos Sąjungos (ES) prekybos politikos įgyvendinimą ir kalba visų ES valstybių narių vardu, kad būtų panaudoti visi turimi ES instrumentai šiam klausimui spręsti, įskaitant ir bylos kėlimą Pasaulio prekybos organizacijoje.
Informacija apie įmonių patiriamas problemas yra pateikta Europos Komisijai, kuri aktyviai įsitraukė spręsdama atskirų įmonių atvejus ir rinkdama informaciją galimam bylos Kinijai iškėlimui Pasaulio prekybos organizacijoje. Kinijos valdžiai neigiant sistemišką lietuviškos produkcijos blokavimą, visos reikalingos informacijos surinkimas apsunkėja, nes jos negauna ir pačios verslo įmonės, susiduriančios su trikdžiais“, – teigė ministerijos atstovai.