Užsienio reikalų ministerija trečiadienį išsakė apgailestavimą dėl Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriuo smerkiamas leidyklos „Alma Littera“ sprendimas nutraukti Rūtos Vanagaitės knygų pardavimą ir kritika viešųjų ryšių specialistei, kad ji apšmeižė partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą.
„Lietuva jau daug metų dirba Holokausto tyrimų ir švietimo srityje, konsultuodamasi su tarptautinėmis žydų organizacijomis, taip pat su Pasaulio žydų kongresu ir Europos žydų kongresu. Žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos supriešinimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – rašoma URM išplatintame pranešime.
„Belieka apgailestauti dėl tokio Europos žydų kongreso pareiškimo“, – teigia URM.
Panašią poziciją išsakė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė (toliau – LŽB). Ji pareiškė susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje kilusių diskusijų , susijusių su rašytojos R.Vanagaitės pareiškimais Lietuvos partizaninio judėjimo vadovo Adolfo Ramanausko – Vanago veiklos atžvilgiu. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A.Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, – teigiama LŽB pareiškime.
Ragindama visas puses susilaikyti nuo skubotų pareiškimų, skatinančių visuomenės susipriešinimą, LŽB pabrėžia, jog diskusija sudėtingais lietuvių-žydų istorijos klausimais turi vadovautis pagarbos, atvirumo, sąžiningumo principais.
LŽB gerbia privačios leidyklos „Alma littera“ teisę pačiai vykdyti ir plėtoti jos verslo strategiją. Tačiau LŽB laiko leidyklos sprendimus utilizuoti R.Vanagaitės kūrinius neproporcingais, ir galimai sudarančius prielaidas kilti visuomenės priešpriešai.
Laikantis nuomonės, kad istorinis teisingumas ir jo atkūrimas turi remtis profesionalių istorikų autentiškais dokumentais argumentuotais tyrimais, LŽB kviečia visuomenę, profesionalius istorikus ir šalies vadovus imtis priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tolesniam visuomenės susiskaldymui ir nepakantumo sklaidai.
Tuo metu Rusijos verslininko Moše Kantoro vadovaujamas Europos žydų kongresas antradienį užstojo R.Vanagaitę, sakydamas, kad ji turėtų būti giriama, o ne puolama.
„Turėtų būti neįsivaizduojama, kad 2017 metais vien dėl politinių priežasčių yra draudžiama spausdinti knygas, kuriose išreikštoms pozicijoms ne visi pritaria. Rūta yra drąsi moteris, kurios balsas yra reikalingas lietuviams, norint susipažinti su savo praeitimi, ypač per Holokaustą, ir ji turėtų būti giriama, o ne puolama“, – sakė M.Kantoras.
Pareiškime Lietuva raginama tinkamai įvertinti nacių kolaborantų vaidmenį Holokauste.
Rašytoja, viešųjų ryšių specialistė R.Vanagaitė sulaukė kritikos, kai, remdamasi KGB dokumentais pareiškė, esą vienas iš partizanų vadų Adolfas Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. R.Vanagaitės gyvenimo partneris nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas teigė, kad jis galėjo būti susijęs su Holokaustu.
Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A.Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą. Vėliau partizanų vadas sovietų pareigūnų sprendimu buvo sušaudytas.
Seimas 2018-uosius ketina paskelbti A.Ramanausko – Vanago metais, minint jo 100-ąsias gimimo metines.
