JAV muitus iš ES, Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir aliuminiui įves penktadienį. Tarifai atitinkamai sieks 25 ir 10 procentų.
Bendrijos sostinės reiškė pasipiktinimą ir nusivylimą JAV sprendimu, o Europos Komisija paskelbė apie planuojamą atsaką Vašingtonui.
Pasak A.Zananavičiaus, JAV sprendimas atitinka pastaruoju metu stebimas protekcionistines tendencijas, bet „ES tikslas yra išlaikyti pasaulinę prekybą laisvą“.
„Akivaizdu, kad įžengiame į visiškai naują etapą, kai mums yra pritaikomos priemonės JAV nacionalinio saugumo pagrindu. Niekaip negalime įžvelgti, kuo ES gali kelti grėsmę JAV nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo A.Zananavičius.
„ES šioje vietoje tikrai nėra problema, nes mes neturime plieno ir aliuminio gamybos pertekliaus. Šioje situacijoje tiesiog tenka apgailestauti“, – pridūrė jis.
Pasak jo, ES atsakydama Vašingtonui remsis tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, todėl vykstančių procesų nereikėtų vadinti prekybos karu.
„Pagal tarptautines prekybos taisykles ES turi teisę taikyti kompensacines, subalansuojančias atsako priemones. Tai reiškia, kad šalis, kuri kenčia nuo protekcinių priemonių, gali tai pačiai muitų sumai įvesti muitus kitoms prekėms, kad prekyba susibalansuotų“, – tvirtino A.Zananavičius.
Viceministro teigimu, JAV sprendimas nebus tvarus saugojant Amerikos plieno ir aliuminio gamintojus, nes norint spręsti pigių metalų problemą reikia stabdyti jų perprodukciją.
„Reikia minimizuoti valstybių intervencijas į gamybą, kad nebūtų neleistinų subsidijų, Lietuva aktyviai pasisako, kad vienokiu ar kitokiu būdu būtų sprendžiama ir dvejopa energetinių išteklių kainodara“, – sakė jis.
A.Zananavičius teigė, jog Lietuvos verslui JAV muitai tiesioginės įtakos neturės.
Plienas ir aliuminis naudojami įvairiose srityse, įskaitant automobilių gamybą ir statybą, kelių ir geležinkelių tiesimą.