2011 m. „Utenos melioracija“, skambanti jau antrame su socialdemokratais susijusiame korupcijos skandale, laimėjo „Utenio“ stadiono rekonstrukcijos konkursą. Dabar miesto opozicija skelbia apsižiūrėjusi, kad už dalį šio projekto galėjo būti gerokai permokėta. Pavyzdžiui, už auksinėmis jau pramintas šiukšliadėžes.
Kaip skaičiuosi – taip gražu
Utenos miestas jau porą metų oficialiai yra „Utenos melioracijos“ stadiono teritorijoje sukurto turto šeimininkas. Įmonės atlikti darbai ir pastatyta infrastruktūra perimta 2013 m. spalį priimtu tarybos sprendimu.
O ten – stebėtini skaičiai. Europarlamentaras Antanas Guoga „Facebook“ paskelbė, kad viena šiukšliadėžė Utenai kainavo vidutiniškai 600 eurų.
Dokumente, kurį 15min.lt parodė Utenos liberalas Marijus Kaukėnas, nurodyta, kad 65 šiukšliadėžių įsigijimo vertė – daugiau nei 135 tūkst. litų, arba daugiau kaip 39 tūkst. eurų. Vidutinė kaina – 2080 litų (602,55 euro) už šiukšliadėžę.
Įspūdinga kaina sumokėta ir už 125 suolus: kiek daugiau nei 272 tūkst. litų. Vidutinė vieno suolo kaina eurais – 630. Po pustrečio tūkstančio litų miestui atsiėjo vienuolika stadiono teritorijoje įrengtų dviračių stovų. Dar 46,6 tūkst. litų, arba beveik 13,5 tūkst. eurų, įvertintas reklaminis užrašas „Utenio stadionas“, apie 300 tūkst. litų miestui atsiėjo stadiono švieslentė.
Paklaustas, ar pats norėtų turėti tokią šiukšliadėžę, kaip Utenos stadione, M.Kaukėnas atsakė neigiamai. „Dar pavogs“, – nusijuokė politikas.
A.Zuokas: Gedimino prospekto šiukšliadėžės kainavo pigiau
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas 15min.lt teigė negalįs tiksliai įvertinti šiukšliadėžių Utenos stadione, tačiau neslėpė nuostabos dėl tokios kainos. Politikas pažymėjo, kad bent jau dvigubai didesnės ir iš storesnio plieno pagamintos Vilniaus Gedimino prospekto šiukšliadėžės kainavo pigiau nei tos, kurios pastatytos Utenoje.
„Vilniuje pigiausias šiukšliadėžes pirkdavome po 50 litų. Tokios betoninės. Sunku sulaužyti ir pavogti. O tos, kurios prospekte, jau geros, kainuodavo pusantro tūkstančio litų. Vertinant pagal pavyzdžius, tai, ką rodėte Utenoje, – aišku, yra nepigios“, – konstatavo A.Zuokas.
A.Zuoko vertinimu, už tokią kainą buvo galima įsigyti ir talpesnių, ir geresnės kokybės šiukšliadėžių. Anot jo, privalumas tokioje kainoje galėtų būti nebent tai, kad „pinigai neišvažiavo iš Lietuvos“. Kitų stadiono infrastruktūros objektų politikas vertinti nesiėmė.
Tribūna, kur geriau nesėdėti
Aprodydamas rekonstruotą stadioną, Utenos tarybos narys M.Kaukėnas dėmesį atkreipė ne tik į suoliukus bei šiukšliadėžes ar kompleksą juosiančią tvorą, kurios kiekvienas metras, uteniškio skaičiavimais, vidutiniškai atsiėjo arti 500 litų.
Tarp įdomesnių rekonstrukcijos elementų politikas išskyrė ir pagrindinę tribūną. Dalis tribūnos uždengta stogu. Puiki žinia tiems, kas renginius stadione stebi šioje komplekso dalyje. O štai šalimais įsikūrusiems žiūrovams patartina nesėdėti viršutinėje sektoriaus dalyje, mat ten tas pats stogas užstoja kone pusę aikštės.
Be to, anot pašnekovo, stadionas Utenai galėjo kainuoti perpus pigiau. M.Kaukėno teigimu, iš pradžių stadioną ketinta rekonstruoti už 8 mln. litų, bet vietos sporto centro administracija pareiškė, jog reikia atitikti tarptautinius standartus ir atitinkamai pakelti kainos kartelę. Tiesa, M.Kaukėnas teigė neprisimenantis jokių didesnių tarptautinių sporto renginių, per pastaruosius porą metų vykusių Utenio stadione.
„Tik tai, kad Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas buvo atvažiavęs“, – svarstė pašnekovas.
3 mln. Lt – tiek mažesnes kainas siūlė dvi stadiono rekonstrukcijos konkurse dalyvavusios „Utenos melioracijos“ konkurentės.
O dabar situacija esą tokia, kad vietos futbolo klubas dalį namų rungtynių priverstas žaisti Visagine. „Visagine pavasarį žaidžia. Pirmas kelias varžybas žaidžia tenai“, – sakė M.Kaukėnas. Anot jo, pavasarį natūraliai stadiono dangai gresia sugadinimas – tad futbolui tenka palaukti sausesnių klimato sąlygų.
Utenos savivaldybės konkurse, kuriame buvo renkamas stadiono rekonstrukcijos vykdytojas, dalyvavo trys statybų kompanijos: „Utenos melioracija“, „Dauniškis ir Ko“ bei „Kortas“. Nors pastarosios dvi įmonės siūlė maždaug 3 mln. litų mažesnes kainas, jos iš konkurso pašalintos dėl reikalavimų neatitikimo. Taigi be konkurencijos likusi „Utenos melioracija“ gavo užsakymą už 16,8 mln. Lt.
Įmonės vadovas: viskas tvarkinga ir audituota
„Utenos melioracijos“ vadovas Lionius Purvinis 15min.lt teigė kategoriškai nesutinkantis su priekaištais dėl stadiono rekonstrukcijos. Anot jo, projektas atliktas kokybiškai, auditoriai jokio broko nerado, o M.Kaukėnas kelia audrą stiklinėje. Esą į Utenos tarybai pateiktą šiukšliadėžių kainą įėjo ne tik pačios šiukšliadėžės, bet ir jų įrengimui reikalingi darbai.
„Žmogus, kuris nori išsikovoti populiarumą, pakelia tokius dalykus. Dabar aš jums papasakosiu apie šiukšlių dėžes. Kai dirbame pagal geltoną FIDIC (tai tarptautinis standartas – aut. past.), pagal veiklos sritis ir aktuoji procentiškai, ir visus darbus dirbi. Prie šitų šiukšlių dėžių – jų suprojektavimas buvo, tada pamatų įrengimas, tada vejos pasėjimas, tada bortelių, trinkelių sudėjimas“, – aiškino L.Purvinis.
Pasak jo, M.Kaukėnas savo skaičiavimus pateikia nekorektiškai. „Tą sumą padalina ir gauna vienos šiukšlių dėžės kainą. Sakykim, 600 eurų, ar ne? Tai reikia pridėti dar suprojektavimą, jų pastatymą, pamatų padėjimą, vejos pasėjimą, trinkelių padėjimą, bortų padėjimą“, – kartojo L.Purvinis.
„Čia buvo Centrinė projektų valdymo agentūra. Viską apžiūrėjo, etapais – ir galutiniam pridavimui. Apžiūrėjo, priėmė viską ir tada pasirašė ir finansavo galutinį mokėjimą. Aš nesuprantu, kaip galima tokius dalykus skelbti, tokias erezijas, neįsigilinus“, – pridūrė jis.
Paprašytas pakomentuoti nediduko administracinio pastato renovavimo bei „Utenio stadiono“ iškabos kainas, pašnekovas teigė nesąs tiek įsigilinęs. „Aš, žinokit, tikrai smulkiai negaliu atsakyti. Bet yra viskas priduota savivaldybei, jį prižiūri Utenos sporto centras. Tų kainų aš negaliu pasakyti tiksliai“, – sakė L.Purvinis.
Buvęs žulikas ir chuliganas Utenos, – taip „Utenos melioracijos“ vadovas apibūdina stadiono kaina suabejojusį liberalą M.Kaukėną.
Utenos liberalui verslininkas negailėjo aštrių žodžių. „Buvęs žulikas ir chuliganas Utenos. Taip. Įdomus faktas. Yra toks posakis: nejuodink niekuomet kito, nes juodini pats save“, – bėrė L.Purvinis.
Į „Utenos melioracijos“ vadovo kaltinimus M.Kaukėnas atsikerta lakoniškai. „Nesu nei „sėdėjęs“, nei teistas, nei suimtas, nei nusikaltimų kažkokių padaręs. Mes 5–6 metus aktyviai oponuojame. Kadangi nesu verslininkas, bandoma kažkokiomis priemonėmis sutirštinti, apjuodinti. Priemonių visokių imasi. Iš darbo aš vieną kartą esu išėjęs dėl politinio spaudimo. Kolega, jauniausias tarybos narys, jau du kartus. Visokių priemonių prieš mus imasi“, – teigė Utenos tarybos narys.
Įmonė sukasi korupcijos skandaluose
„Utenos melioracija“ šiuo metu sukasi jau antrame korupcijos skandale, kuris kenkia Lietuvos socialdemokratų partijai. Vienas jau kainavo karjerą buvusiam Vilniaus socialdemokratų lyderiui Romui Adomavičiui, kitas šešėlį metė ant premjero Algirdo Butkevičiaus aplinkos žmonių.
Neseniai dėl tarpininkavimo priimant kyšį nuo pareigų nušalintas Utenos meras Alvydas Katinas – skelbiama, jog jis siekė, kad „Utenos melioracija“ nemokamai sutvarkytų namo stogą premjero sekretoriato vadovei Džiuljetai Žiugždienei. Pastaroji, prieš skandalui iškylant į viešumą, paliko premjero komandą.
Anksčiau „Utenos melioracija“ figūravo Vilniaus kyšininkavimo skandale, kai prieš pat 2012 m. Seimo rinkimus su stambia suma grynųjų STT agentams įkliuvo tuometis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Skelbta, jog kyšį pristatęs buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus atstovavo būtent „Utenos melioracijai“.
Vilniaus apygardos teismas R.Adomavičių šiemet vasarą pripažino kaltu dėl tarpininkavimo kyšininkaujant ir skyrė trejus metus laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą – taigi belangės politikas išvengė. Apkaltinamasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs – R.Adomavičius savo nekaltumą dabar bando įrodyti Lietuvos apeliaciniame teisme.
