Apie Lietuvos KJP pertvarką prabilta dar 2003 metais. Esą Lietuvai tapus NATO nare jos jūrų pajėgos turi atitikti kolektyvinės gynybos poreikius. Esą kovinių laivų divizioną sudarantiems „Aukštaičiui“ ir „Žemaičiui“ nebebus ką veikti, mat KJP turės kontroliuoti tam tikrą Baltijos jūros zoną ir dalyvauti išminavimo operacijose. Todėl nuspręsta stiprinti minininkų grandį, o minėtų fregatų, pagamintų 1980–1981 metais, nebeatnaujinti.
2008 metais, kai KAM vadovavo socialdemokratas Juozas Olekas, buvo pasirašyta sutartis su Didžiąja Britanija ir jos kompanija „Thales“, pagal kurią Lietuva pasižadėjo pirkti 1983 metais pastatytus „Hunt“ klasės minininkus „HMS Cottesmore“ ir „HMS Dulverton“. Britai įsipareigojo ne tik perduoti Lietuvai, bet ir modernizuoti laivus: juose turi būti įrengta minų paieškos ir naikinimo užduotims vykdyti reikalinga moderni technika. Kaip gyrėsi KAM atstovai, 25 metų buvo tik laivų korpusai. Tačiau jie esą pagaminti iš stiklo pluošto, kuris ne taip greitai nusidėvi kaip metalinis korpusas. Be to, atnaujinti minėtų laivų korpusai gavo sertifikatus, leidžiančius juos eksploatuoti dar 20 metų, vėliau šis laikotarpis gali dar būti pratęstas. Naujieji laivai į Lietuvą turėtų atkeliauti šių metų pabaigoje ir 2011-aisiais.
Už nuo 2004 metų nebeplaukiojusius minininkus, kuriuos britai jau galvojo nurašyti, ir jų modernizaciją Lietuva pažadėjo atseikėti 191,5 mln. Lt. KAM džiaugėsi, kad atnaujintų „Hunt” klasės laivų nereikės modernizuoti 15–20 metų. Be to, esą pavyko neblogai sutaupyti – naujo laivo su analogiškomis galimybėmis kaina galėjo siekti iki pusės milijardo litų.
Laivų kaina – neišskirta?
Lietuvos KAM tarnautojai teigia negalį įvardyti, kiek galėjo kainuoti patys laivai. Esą sutartyje su britais sąmata nėra detalizuota taip, kad būtų galima įvardyti konkrečią likutinę laivų vertę iki modernizavimo. Tačiau Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovai – ne tokie paslaptingi.
Neseniai atsakinėdami į britų parlamentarų klausimus, šalies ministerijos pareigūnai pateikė lentelę, kurioje matyti, jog Lietuvai „HMS Cottesmore“ ir „HMS Dulverton“ buvo perduoti už dyką. Iš keliasdešimties nuo 1997 metų kitoms šalims perleistų Karališkojo karinio laivyno laivų ir milijoninių už juos gautų sumų išsiskiria sandorių su Lietuva stulpelis – jame prie britiško iždo pajamų žioji skylė. Tiesa, aiškindami, kodėl atidavė laivus už dyką, Gynybos ministerijos atstovai buvo ne mažiau paslaptingi nei jų kolegos Lietuvoje. Jie atsisakė žiniasklaidai pateikti argumentus, tvirtindami, jog komercinis susitarimas buvo įslaptintas.
Pasirašant sutartis su britais KAM vadovavęs J.Olekas antradienį kalbėjo, kad dabar sunku viską prisiminti, nes esą jau praėjo keleri metai, tačiau aiškino, jog pirkinių „bendra kaina susidarė iš to, kad bus atnaujinti patys laivų korpusai ir sukomplektuota visa šiuolaikinė įranga, kurios reikia minų paieškai ir joms neutralizuoti“.
„Kiek atsimenu, derėjosi mūsų specialistai, žiūrėjo tas kainas ir atskirų komplektų. Bet jie (britai – aut. past.) komplektavo ir patį laivą kaip korpusą – jo atnaujinimas buvo viena dalis. O visa kita buvo tas šiuolaikinis komplektavimas, kurio reikia norint aptikti Baltijos jūroje minas ir jas neutralizuoti“, – patikslino socialdemokratas.
Sumos išgąsdino
Laivų pirkimo sutartimi 2008 metų pabaigoje buvo susidomėjęs ir ką tik išrinkto Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Parlamentarams buvo iškilę abejonių, ar Lietuvai užteks pinigų tokiems brangiems pirkiniams. Tačiau socialdemokratai, tuomet darbą Vyriausybėje bebaigiantys KAM ministras J.Olekas, premjeras Gediminas Kirkilas ir finansų Rimantas Šadžius, užtikrino, jog problemų nekils. Dabar komiteto pirmininkas, konservatorius-krikdemas Arvydas Anušauskas sakė neprisimenąs detalių, tik pabrėžė, jog sutartis buvo pasirašyta prieš sudarant dabartinę Vyriausybę.
Įsipareigojimai dideli. Biudžetui sumažėjus jie būtų tapę akmeniu po kaklu, todėl darbo grupė derėjosi su sutarčių antromis pusėmis.„Mes tada domėjomės tomis kainomis. Kai kas lygino su Estijos taip pat perkamais laivais, bet ten pasirodė šiek tiek kita įranga, visa kita. Tuomet pasikeitė Lietuvos finansinė situacija, galimybės atsiskaityti, buvo deramasi dėl mokėjimo už laivus atidėjimo“, – kalbėjo A.Anušauskas. Ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri derėjosi, kaip sušvelninti daugelį stambių KAM finansinių įsipareigojimų.
J.Oleką pakeitusi krašto apsaugos ministrė konservatorė-krikdemė Rasa Juknevičienė
prieš metus tvirtino, jog su mielu noru būtų atsisakiusi sutarčių vien dėl pinigų stygiaus, tačiau teigė negalinti nutraukti pradėto proceso, mat tuomet Lietuva patirtų apie 100 mln. Lt nuostolių.
Pasak krašto apsaugos ministrės atstovės spaudai Danguolės Bičkauskienės, tokios pačios pozicijos R.Juknevičienė laikosi ir dabar.
„Įsipareigojimai dideli. Biudžetui sumažėjus jie būtų tapę akmeniu po kaklu, todėl darbo grupė derėjosi su sutarčių antromis pusėmis, šios sutiko išdėlioti tuos mokėjimus šiek tiek kitaip, atsižvelgiant į mūsų aplinkybes. Dabar ir mokama“, – antradienį sakė D.Bičkauskienė.
Naujieji „Aukštaitis“ ir „Žemaitis“
Pasidomėjus, kiek pinigų už minėtus britų laivus šiuo metu jau yra sumokėta ir kiek dar liko, KAM atstovai antradienį tvirtino, jog tokios informacijos iš karto pateikti negali. „Pasirašyta sutartis dėl laivų įsigijimo įpareigoja prieš teikiant trečiajai šaliai informaciją apie sutartinių įsipareigojimų vykdymą gauti sutartį pasirašiusios šalies – Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos – sutikimą“, – rašoma KAM Viešųjų ryšių departamento „15min“ paruoštame atsakyme.
Fregatos „Žemaitis“ korpusas 2008 metų lapkritį buvo perduotas bendrovei UAB APK utilizuoti. „Aukštaičio“ korpusas šiuo metu stovi KJP karo laivų flotilėje, vykdomos procedūros dėl metalo laužo utilizavimo darbų atlikimo. Tuo tarpu Lietuvai jau tarnauja nauji „Žemaitis“ ir „Aukštaitis“ – iš Danijos pirkti patruliniai laivai. „Aukštaitis“ Lietuvoje pakrikštytas visai neseniai – šių metų kovą.
Kokius vardus gaus „HMS Cottesmore“ ir „HMS Dulverton“, dar neaišku. „Naujiesiems laivams vardus, laikydamiesi Lietuvos KJP tradicijų savo karo laivams suteikti baltų genčių, iš kurių vėliau susiformavo lietuvių tauta, pavadinimus, išrinks KJP kariai. Kokie tai bus vardai, dar nėra galutinai nuspręsta“, – teigė KAM atstovai.
