Prieš kurį laiką buvo šnekama, kad žala gamtai gali siekti apie 300 tūkst. eurų. Ji buvo paskaičiuota pagal preliminarią „Vilniaus vandenų“ informaciją, kad į upę esą pateko 20 tūkst. kubinių metrų teršalų.
RAAD „Vilniaus vandenys“ trečiadienio rytą pateikė kitą į Nerį leistų nuotekų skaičių – jau 30 700 kubinių metrų nuotekų.
„Mes patys įvertinsime, ar tas kiekis nėra per mažas“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo M.Švaikauskas.
Anot jo, avarijos priežastis aiškinasi net trys komisijos, prokuratūra dėl avarijos yra pradėjusi tyrimą, kurio metu bus siekiama nustatyti asmenis, pažeidusius statybos teisės aktų reikalavimus, dėl kurių kaltės įvyko avarija ir buvo padaryta didelė žala aplinkai. Nustatytam avarijos kaltininkui bus pateikta šimtus tūkstančių eurų siekianti sąskaita. Jos gali sulaukti statybas vykdančios bendrovės.
SBA viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė yra sakiusi, kad „Upės projektai“ statyba neužsiima, ji atsakinga už statomo verslo centro vystymą ir tam samdo kitas įmones. Bendrovė „Contestus“ teikia statybų valdymo paslaugas. Žemės kasimo darbus Upės gatvėje esančiame sklype vykdo „Stiebasta“, o atraminių sienų ir pamatų projektavimo ir įrengimo darbais rūpinasi įmonė „Vilniaus rentinys“.
Nugaišusiose lašišose teršalų nerado
Po avarijos socialiniuose tinkluose žmonės dalijosi nugaišusių Neres žuvų nuotraukomis. Anot M.Švaikausko, dvi nugaišusios lašišos buvo nusiųstos ištirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Rizikos vertinimo institutui.
Jo specialistai nei raumenyse, nei vidaus organuose pavojingų teršalų nerado, bet ir išorinių pažeidimų žuvyse nenustatyta. Kitaip tariant, dėl ko jos nugaišo – liko neaišku.
„Greičiausiai nusižudė“, – replikavo parlamentaras Linas Balsys.
Sprendimą leisti nuotekas į upę M.Švaikauskas vadino pačiu kenksmingiausiu aplinkai: „Jei tai būtų priklausę nuo manęs – į aplinką nebūtų patekę teršalai. Visa atsakomybė už sprendimus krinta ekstremalių situacijų komisijai“.
Komiteto posėdyje jis ne kartą pakartojo, kad paskelbus ekstremalią padėtį, RAAD buvo nušalinta nuo sprendimų priėmimo.
Pasak aplinkosaugininko, ekstremalių situacijų komisijai vadovavo ir sprendimą leisti nuotekas į Nerį priėmė savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
Sostinės valdžia yra sakiusi, kad nebuvo kito pasirinkimo, esą jei nuotekos nebūtų leidžiamos į Nerį, būtų tekę dviem dienoms daliai Vilniaus užsukti vandenį, taigi, dalis vilniečių Kalėdas būtų sutikę be vandens. Sostinės meras Remigijus Šimašius yra sakęs, kad taip būtų buvę nesąžininga.
„Vilniaus vandenys“ tvirtina, kad nuotekų – 30 tūkst. kubinių metrų
„Vilniaus vandenys“ trečiadienio rytą pranešė, kad Upės gatvėje įvykusios avarijos metu į Nerį ištekėjo maždaug 30 tūkst. kubinių metrų nuotekų
Šią informaciją „Vilniaus vandenų“ ekspertai pateikė tyrimą vykdančiai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
Pasak bendrovės, avarijos metu nukentėjo vamzdynas, kuriuo nuotekos iš siurblinės Upės gatvėje teka į Vilniaus nuotekų valyklą. Staigus slėgio kritimas šioje magistralinėje nuotekų linijoje buvo užfiksuotas gruodžio 23 dieną, 12:33 val. Išjungus siurblinę, nuotekos kaupėsi joje esančiame rezervuare, o jam užsipildžius – automatiškai per avarinį išleidimo vamzdį pradėjo tekėti į upę.
„Avarija buvo likviduota ir nuotekų pumpavimas vamzdynu buvo atstatytas gruodžio 24 dienos 20:07 val. Iki to laiko į aplinką patekdavo po maždaug 1 tūkst. kubinių metrų nuotekų per valandą“, – teigiama pranešime.
Bendrovė aiškina, jog, ekspertų vertinimu, maždaug pusę šių nuotekų sudarė paviršinis bei lietaus vanduo, nes dalyje miesto buitinių nuotekų ir paviršinių nuotekų sistemos yra sujungtos.
„Dalį nuotekų, maždaug 2,2 tūkst. kubinių metrų, po avarijos technologiškai buvo įmanoma nukreipti kitais vamzdynais. Po avarijos statybvietėje buvo surinkti 242 kubiniai metrai nuotekų, kurios išvežtomis specialiomis mašinomis. Tačiau maždaug 157 kubiniai metrai šioje vietoje pateko į gruntą“, – teigia bendrovės atstovai.
Teigia, kad nuotekos buvo iš dalies valomos
Į aplinką patekusių nuotekų kiekį pavyko sumažinti ir dalyje miesto sumažinus vandens tiekimo slėgį, o taip pat miestiečiams reikšmingai sumažinus vandens vartojimą bei nuotekų leidimą.
Anot „Vilniaus vandenų“ pranešimo, į upę po avarijos patekusios nuotekos buvo dalinai valomos. Esą tarpinėse siurblinėse nuotekos teka pro mechaninio valymo grotas, kuriose sulaikomos įvairios šiukšlės ir stambesni nešmenys. Smulkesnės šiukšlės sugaunamos bei tolimesnis mechaninis ir biologinis valymas vyksta Vilniaus nuotekų valykloje.
Nors didžioji dalis Vilniaus geriamojo vandens ir nuotekų vamzdyno buvo įrengta prieš kelis dešimtmečius, avarijos metu nukentėjusią linijos dalį maždaug prieš 10 metų perkėlė ir šioje vietoje įrengė biurų pastato „Green Hall“ statytojai.