2010 02 16

Už moralinį komfortą gyventi be kompromisų tenka mokėti brangią kainą, sako režisierius J.Jurašas

Už moralinį komfortą gyventi be kompromisų menininkams tenka mokėti brangią kainą, antradienį Prezidentūroje sakė tai savo kailiu patyręs teatro režisierius Jonas Jurašas.
Jonas Jurašas
Jonas Jurašas / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Atsiimdamas prestižinę Nacionalinę kultūros ir meno premiją J.Jurašas džiaugėsi, kad ir sunkmečio sąlygomis mūsų valstybė tebegerbia kultūrą ir menininkams tebeskiria premijas. Nacionalinę kultūros ir meno premiją 73 metų režisierius pavadino garbingiausiu savo gyvenimo apdovanojimu.

„Man sunku patikėti, kad prieš tris dešimtmečius tapęs persona non grata iki šiol savo šalyje nesu užmirštas ir esu pagerbtas tokiu aukštu apdovanojimu. Ko gero esu gimęs tikrai po laiminga žvaigžde“, – kalbėjo J.Jurašas.

Jis prisiminė sovietmečiu statęs spektaklius, „kurie reiškė slopinamos visuomenės nuotaikas“.

Patyriau, kad už moralinį komfortą gyventi be kompromisų tenka mokėti brangią kainą visur ir visuomet, – sakė režisierius.„Priėjęs neperžengiamą man prisitaikymo ribą, reiškiau viešą protestą. Anuomet mano iššūkį kai kurie vadino savižudišku. Tiesa, už jį man teko sumokėti brangiai. Po dviejų ekonominės blokados ir nedarbo metų man su šeima teko prarasti tėvynę, savo teatrą ir savo publiką“, – kalbėjo režisierius.

1974 metais su žmona emigravęs į Vakarų Europą, vėliau – JAV, spektaklius statęs JAV, Japonijos, Belgijos, Vokietijos, Kanados teatruose menininkas tvirtino visuomet stengęsis „net labai svetimoje kultūrinėje terpėje išsaugoti meninį integralumą, nepasiduoti komercinio teatro pagundoms“.

„Patyriau, kad už moralinį komfortą gyventi be kompromisų tenka mokėti brangią kainą visur ir visuomet“, – sakė jis.

Kita vertus, J.Jurašas teigė užsienyje negalėjęs atlikti svarbiausios režisieriaus priedermės – būti savojo teatro sodininku. „Daug idėjų liko idėjomis, daug minčių – neįgyvendintos, – sakė jis. – Bet džiugu, kad už tai, ką spėjau nuveikti, šiandien esu pagerbiamas Nepriklausomoje Lietuvoje.“

Prestižinės Nacionalinės kultūros ir meto premijos dar skirtos režisieriui Almantui Grikevičiui, fotografui Romualdui Rakauskui, dailėtyrininkei, architektei Marijai Matušakaitei, rašytojai Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui Kazlui.

Premija siekia 800 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio, arba 104 tūkst. litų. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija iš 33 įvairių organizacijų rekomenduotų kandidatų atrinko 14 kultūros ir meno kūrėjų, iš kurių išrinktas minėtas šešetas.

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų. Jų laureatai paskelbiami gruodį, o pačios premijos iškilmingai įteikiamos Vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną. Jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto menininkų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs