Darbas darbą veja
N.Milkevičienė jau daugelį metų yra priklausoma nuo pagalbinių priemonių, kurios leidžia moteriai laisvai judėti. „Gerai žinau visas problemas ir kliūtis, su kuriomis gali susidurti asmuo, turintis fizinę negalią. Požiūris į aplinką ir supančius žmones formuojasi vaikystėje, man nuo mažens buvo skiepijamas tolerantiškas požiūris į neįgaliuosius. Žmogus be atsakomybės – yra žmogus be ateities“, – kalbėjo pašnekovė.
Kadangi pati puikiai supranta neįgaliųjų žmonių gyvenimą, moteris ėmėsi veiklos, kuri padėtų neįgaliesiems kuo geriau integruotis į visuomeninį gyvenimą.
Žmogus be atsakomybės – yra žmogus be ateities.
2004 metais Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pirmininkės N.Milkevičienės iniciatyva Joniškyje buvo įkurtas socialinių paslaugų ir užimtumo centras, kuriame šiuo metu darbuojasi daugiau kaip 70 žmonių. Ši įstaiga labai prisidėjo prie oresnio neįgaliųjų gyvenimo.
Tuo pradėjusi N.Milkevičienė nesustojo, 2005 m. įkūrė Neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centrą, kuris sėkmingai veiklą vysto iki šių dienų, aktyviai į ją įtraukdamas ne vieną dešimtį žmonių su negalia. Tais pačiais metais N.Milkevičienės įsteigiama ir dar viena įstaiga – Neįgaliųjų integracijos centras Panevėžyje. Iš viso moters įkurtose įstaigose dirba daugiau kaip 160 neįgaliųjų žmonių.
Būtina grąžinti socialinį identitetą
Neįgaliųjų žmonių užimtumas ir įdarbinimas, pasak moters, itin svarbus klausimas. Pašnekovė tikino, kad visuomenė, bus laiminga tik tada, kai oriai gyvens visi jos nariai. „Žmonės turintys fizinę negalią nesijaučia visaverčiais visuomenės nariais, o tai turi įtakos ne tik jų pačių, bet ir kitų visuomenės narių gyvenimo kokybei. Vienas iš būdų socialiai atskirtuosius integruoti į visuomenę, atkurti jų socialinį indentitetą yra šių žmonių įtraukimas į pačias įvairiausias sritis“, – neabejojo moteris.
Žmonės su fizine negalia nesijaučia visaverčiais visuomenės nariais, o tai turi įtakos ne tik jų pačių, bet ir kitų visuomenės narių gyvenimo kokybei.
„Dabartinėje visuomenėje žmogus, norėdamas ne tik išlikti, bet ir gyventi visavertį gyvenimą, yra priverstas nustatyti naują savo gyvenimo santykį su besikeičiančiu pasauliu bei išsiugdyti gebėjimą priimti gyvenimo jam keliamus reikalavimus tam, kad nebūtų socialiai atskirtas, – tęsė N.Milkevičienė. – Žmogus su fizine negalia gali gerai adaptuotis tada, kai jis aplinkoje turi pakankamai galimybių socialiniams santykiams.“
Neįgaliesiems, pašnekovės teigimu, itin reikia emocinio palaikymo, galimybės atlikti savo pareigas, įsipareigojimus, išpildyti savo ir kitų lūkesčius, įsitraukti į produktyvią ir įdomią veiklą bei siekti išsikeltų tikslų. „Svarbu gauti informaciją, kuri leistų numatyti, užsitikrinti ateitį, turėti pakankamų ir teisingų žinių apie save ir bendruomenėje esančius resursus, žinoti, kuo tikėtis, kaip elgtis naujose darbo vietose ir situacijose, sulaukti pagalbos“, – kalbėjo moteris.
Minėtų dalykų skleidimas, užtikrinimas ir yra Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos pagrindiniai tikslai – neįgalieji turi būti drauge su bendruomene.
