„Neįsivaizduoju, kaip per penkerius metus kai kurios savivaldybės sugebėjo visiškai nieko nenuveikti. Ir tik po Valstybės kontrolės audito, kai jau baigiasi nustatytas darbų terminas, jos staiga atsitokėjo ir puolė skelbti viešuosius konkursus, kurie dar tik pradės kurti strateginius triukšmo žemėlapius“, – sako Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė.
Anot dienraščio, Valstybės kontrolės audito duomenimis, labiausiai neveiklumu išsiskyrė Kaunas. Miesto valdžia neparengė žemėlapio, nenumatė jokių priemonių triukšmo lygiui sumažinti gatvėse, kuriose labiausiai gaudžia automobiliai. Miestas nepastatė akustinių sienų prie mokyklų ir darželių. Tik Kaunas ir Šauliai nenumatė tylos zonų parinktose miesto vietose, kur žmonės galėtų pailsėti nuo miesto šurmulio.
Dėl savivaldybių vangumo visiems šalies mokesčių mokėtojams gali tekti mokėti baudas už laiku neįvykdytus įsipareigojimus.
„Mūsų valstybė, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, yra įsipareigojusi parengti strateginius triukšmo žemėlapius ir veiksmų planus. Jei nebus imtasi skubių priemonių, valstybei gresia sankcijos – gali būti pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra ir skiriama kelių tūkstančių eurų per dieną bauda“, – perspėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Penkios savivaldybės nuo 2007 metų iki 2012 metų birželio pabaigos turėjo parengti išsamesnius strateginius žemėlapius, kuriuose būtų nurodytas triukšmo lygis visose miestų vietose. Tam tikslui 2008-2011 metų. laikotarpiui valstybė atseikėjo 2,7 mln. litų. 606 tūkst. litų savivaldybės sugrąžino kaip nespėtas panaudotas lėšas. Kaunas iš skirtų 600 tūkst. litų atgal į valstybės biudžetą grąžino 352 tūkst. litų.
Anot dienraščio, Kauno savivaldybėje niekas nežino, kur dingo kita dalis pinigų – 248 tūkst. litų, neva išleista strateginiam triukšmo žemėlapiui rengti.