Anksčiau bylą nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo duomenimis, šis įvykis užfiksuotas sklype, esančiame Zarasų rajone, saugomoje Sartų regioninio parko teritorijoje.
Kaip spalio 10 dieną nutartyje paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, iš atsakovų M.B. ir G.B. direkcija žalą prisiteisti siekė po to, kai 2017 metų rugpjūtį įvykdė planinį saugomos teritorijos patikrinimą ir užfiksavo galimai neteisėtai iškastą dirbtinį vandens telkinį.
Vizualiai nustačius, kad jis didesnis nei leidžiama, lapkritį surengtas neplaninis patikrinimas, kurio metu išmatuotas savavališkai padidinto vandens telkinio plotas ir įvertinta pažeisto kraštovaizdžio apimtis.
Direkcijos duomenimis, 2000-2005 metais šiame sklype buvo iškastas 732 kv. metrų dydžio telkinys, tačiau atlikus matavimus nustatyta, jog papildomai iškasto vandens telkinio plotas sudaro 10,5 tūkst. kv. metrų, o bendras naujai iškasto dirbtinio vandens telkinio plotas yra 11,2 tūkst. kv. metrų.
„Toks Žemės sklype įrengtas vandens telkinys 10 kartų didesnis nei leidžiama pagal teisės aktų reikalavimus“, – direkcijos argumentus nutartyje cituoja teismas.
Tai įvertinus buvo apskaičiuota dešimttūkstantinė gamtai padaryta žala, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus.
Direkcija dėl pažeidimo ir žalos atlyginimo į atsakovę kreipėsi 2018 metais, tačiau aplinkai padaryta žala nebuvo atlyginta.
2021 metų gruodį Panevėžio apygardos teismas direkcijai solidariai iš atsakovų priteisė minėtą sumą. Jo vertinimu, 2017 metais sklypą įsigiję atsakovai žinojo, kad jam taikomos specialios naudojimo sąlygos ir reikalavimai, nes tai buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.
Atsakovai šį sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, prašydami Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos ieškinį atmesti.
Jie tvirtino naujų telkinių neįrengę ir tik praplėtę jau egzistuojantį, bei tikino, kad jis ir iki tol viršijo leistiną dydį.
Pasak sklypo savininkų, jame buvo du dirbtiniai vandens telkiniai. Jie taip pat ginčijo padarytos žalos dydį, tvirtindami, jog praplėtė telkinius mažiau nei teigia ieškovas.
Sklypo savininkai taip pat kritikavo direkciją, kad, žinodama apie sklype esantį teisės aktų reikalavimus pažeidžiantį vandens telkinį, nesiėmė dėl to veiksmų anksčiau.
Direkcija su jais nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Apeliacinis teismas patvirtino, jog atsakovai, užliedami vandeniu jiems priklausančią žemės sklypo dalį, elgėsi neteisėtai.
„Nepaisant to, ar asmenys praplėtė saugomoje teritorijoje esantį vandens telkinį, ar įrengė kokybiškai naują vandens telkinį, jeigu asmens veikimo rezultatas yra vandens telkinys, kurio plotas viršija leistiną 0,1 ha normą, tokie asmenų veiksmai sudaro prielaidas aplinkos apsaugos pareigūnams spręsti dėl atsakomybės taikymo tokių asmenų atžvilgiu“, – nusprendė teismas.
Vis dėlto Apeliacinio teismo teisėjai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkai padarytos žalos dydį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė iš atsakovų priteisti 48,8 tūkst. eurų.
„Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiama 39,8 tūkst. eurų aplinkai padarytos žalos dydžio suma“, – rašoma nutartyje.
Apeliacinio teismo nutartys dar gali būti skundžiamos kasacine tvarka.
