S. Genys prašo kaltinamajam skirti metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant dvejiem metams, BNS patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismo atstovė spaudai Olga Sadovskaja.
Teismas baigė nagrinėti bylą, nuosprendis bus skelbiamas gegužės 14 dieną.
V. Titovui pateikti kaltinimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš tam tikrą žmonių grupę ir viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ar jų neigimo.
Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas pernai liepą, kai V. Titovas diskusijoje dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo pareiškė, jog partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų, o jis pats asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Naujienų portalas atviraklaipeda.lt cituoja prokurorą, teismo posėdyje teigusi, kad Lietuvos teismai paneigė partizaninio judėjimo Lietuvoje nusikalstamą pobūdį bei pripažino A. Ramanauską-Vanagą ir jo žmoną buvus genocido aukomis bei juos reabilitavus.
S. Genio teigimu, šie sprendimai yra lengvai prieinami ir jie buvo gerai žinomi V. Titovui, tačiau jis sąmoningai rėmėsi vieninteliu sovietiniu 1957 metų partizanų vadą mirties bausme nuteisusio teismo nuosprendžiu, kuris oficialiai pripažintas niekiniu.
„Atskleista, kad masiškai pažeidinėjami Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, jau nekalbant apie tai, kad yra apšmeižtas miręs asmuo (A. Ramanauskas-Vanagas – LRT.lt).
Šis veikimas yra labai pavojingas, nes sėja labai didelę neapykantą tarp Lietuvoje gyvenančių asmenų, tiek tarp lietuvių, rusų ar kitų tautų atstovų. Jeigu vertinant visas neapykantos kurstymo ir skatinimo bylas, tai čia pati pavojingiausia kategorija. Todėl buvo paprašyta griežtos bausmės“, – LRT RADIJUI teigia prokuroras.
Anot prokuroro, „neapykantą kurstančią informaciją” V. Titovas platino sąmoningai, tai jis darė feisbuke, per Kremliui palankią žiniasklaidą.
Prašymą skirti bausmę S. Genys motyvavo tuo, kad V. Titovas anksčiau neteistas, dirba bei augina tris mažamečius vaikus.
Prokuroras teismo taip pat paprašė įpareigoti bausmės atidėjimo laikotarpiu V. Titovą būti namuose nuo 22 iki 6 val. bei atsiprašyti nukentėjusiųjų, BNS sakė O. Sadovskaja.
V. Titovas kaltę neigia ir tvirtina, kad yra persekiojamas už nuomonę.
Jis tikina rėmęsis sovietų teismo sprendimu, tačiau istorikai pabrėžia, kad tai buvo politinė sufabrikuota byla, o tiriant partizanų veiklą negalima remtis vien jų budelių, KGB, bylomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra paskelbęs, kad savo pasisakymais V. Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.
Nesulaukęs balsavimo dėl apkaltos jis atsistatydino iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, bet vėl į ją išrinktas per kovą vykusius savivaldos rinkimus.
Nepriklausomoje Lietuvoje teismas reabilitavo A. Ramanauską-Vanagą, po mirties jam suteikti aukščiausi valstybės apdovanojimai.
