Prisikvietė tik po dešimtmečio derybų
Daugiau nei 500 turistų į ekskursijas išvežiojo bemaž 10 autobusų. Po lankytinas pajūrio ir Žemaitijos vietas kruizinio lainerio keleiviai žvalgėsi maždaug 5 valandas. Po to – atgal į laivą ir į Rygos uostą. Vizitas Klaipėdoje truko vos kelias valandas, o kovoti dėl jo turizmo specialistams teko net gerą dešimtmetį. Vokietijos kruizų kompanija vis nesiryždavo savo klientų plukdyti į Klaipėdą.
„Maždaug 10 metų su šita kompanija derėjomės, kad ji atplauktų į Klaipėdą. Iš pradžių ji kategoriškai atsisakydavo, o paskui iškėlė sąlygą, kad Klaipėda turi pasiūlyti kažką jaunesniems turistams. Pažymėtina, kad „Aida Cara“ laineriais keliauja ne tik senyvo amžiaus turistai“, – pasakojo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Tačiau nustebinti Lietuvoje trumpam stabtelėjusius vokiečius, turizmo specialistai atvirauja nelabai kuo galintys, tad derybose su kruizų kompanija naudojo stipriausius Klaipėdos krašto kozirius.
„Šiuo metu pramogų pasiūlos spektras jaunesnei publikai tikrai nėra labai platus. Tačiau labai svarbus aspektas su „Aida Cara“ atplaukusiems turistams – galimybė Klaipėdos krašte susikalbėti vokiškai. Be to, visoms kruizinėms linijoms akcentuojame, kad 150 km aplink Klaipėdą yra išvystyti dviračių keliai. Tad atvykę kruizinių lainerių keleiviai be vargo savarankiškai gali aplankyti Palangą, Kuršių neriją ir Šilutės kraštą“, – pasakojo R. Savickienė.
Euras pagyvins prekybą
Šiemet Klaipėda patrauklesnė turistams tapo dėl įvesto euro. Dar praėjusią vasarą turistai aplenkdavo dažną gatvės prekybininką ar suvenyrų krautuvėlę, kurioje nebuvo banko kortelių skaitytuvo. Jų neturi ir muziejai. O grynais eurais atsiskaityti, kuomet Lietuvoje dar cirkuliavo litas – negalėjo. Be to ir valiutos keityklos Klaipėdos senamiestyje nėra. Tad turistai skųsdavosi, kad negali apsipirkti, o prekybininkai – negalį uždirbti.
„Sulaukdavome pastabų, kad Lietuva nėra svetinga Europos turistams dėl euro. Norėdami įsigyti net ir smulkmeną, turistai turėdavo sukti galvas dėl valiutos keitimo. Tai nebuvo patogu nei turistams, nei vietos verslininkams“, – pasakojo ekskursijas kruizinių laivų keleiviams organizuojančios agentūros atstovas Marius Serapinas.
Gintarai vokiečių nedomina
Jei tik į Klaipėdą atplaukia didesnis nei 200 m kruizinis laivas, Teatro aikštėje surengiamas jomarkas. Prekybininkai Taravos Anikės skulptūrą apjuosė ir atplaukus „Aida Cara“ laineriui. Tik dažniausiai gintaro dirbinius siūlantys prekeiviai dar kraudamiesi prekes prisipažino iš jo keleivių daug uždirbti nesitikintys.
„Vokiečiai gintaro prisipirko prieš 10–15 metų. Dabar gintaras jiems jau nebeįdomus. Dabar mūsų pagrindiniai pirkėjai yra ispanai ir italai“, – atviravo gintaro dirbinių prekiautojas Antanas.
Tokių gintarų mėgėjų prekybininkai laukia atplaukiant gegužės 6 d. Tuomet Klaipėdos uoste prisišvartuos laineris „Costa Pacifica“, kurio daugelis keleivių bus ispanai, italai ir portugalai.
Įteikė Klaipėdos uosto ženklą
„Aida Cara“ į Klaipėdą šiemet sugrįš dar 4 kartus. Šiuos vizitus turizmo specialistai vadina kontroliniais. Jei Vokietijos kompanijai Klaipėda patiks, į Lietuvą besišypsantis laineris sugrįš ir kitąmet. Kad ne tik jo keleiviai, o ir įgula čia jaustųsi laukiama, laivo kapitonui Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna įteikė uosto ženklą.
Jis tradiciškai dovanojamas kiekvienam Klaipėdoje pirmą kartą viešinčiam kruiziniams laivui. Iš viso jų į Klaipėdą šiemet užsuks 54, atplukdydami apie 60 tūkst. keleivių.
Kelionė laineriais po Baltijos valstybių uostus laikoma viena brangiausių. „Aida Cara“ atplaukusi vokiečių pora atviravo už šią kelionę sumokėjusi 8 tūkst. eurų.
„Kaina priklauso nuo to, kurioje vietoje yra kajutė. Bet iš esmės, tai brangus kruizas. Vienam asmeniui apie 4 tūkst. eurų. Žinoma, yra ir paskutinės minutės pasiūlymų“, – pasakojo pirmą kartą su žmona Lietuvoje viešintis vokietis.
Už šią sumą keleiviai per 14 dienų aplankys 10 šalių uostamiesčius. O kol plauks iki jų, mėgausis prabanga 10-yje laivo denių.
