Penktadienį iniciatyvinė grupė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė 320 tūkst. 818 parašų piliečių, kurie referendumu tikisi pakeisti Konstituciją. Jei parašus patikrinusi VRK nuspręs, kad ne mažiau kaip 300 tūkst. lietuvių reikalauja referendumo, jis privalės būti skelbiamas.
Iniciatoriai siūlo nustatyti, jog žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise priklausytų tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, o sprendimai dėl gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo būtų priimami referendumu.
Net jeigu ir pakeistume Konstituciją, tai nepakeistų mūsų įsipareigojimų ES. Kitaip tariant, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visas keturias laisves, taip pat – laisvą kapitalo judėjimą, kuriam priskiriamas ir žemės įsigijimas, – sakė I.Vėgėlė.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo leisti žemės ūkio paskirties žemę įsigyti užsieniečiams.
Kartą šis terminas jau buvo atidėtas, draudimas nustos galioti kitąmet.
I.Vėgėlė: gresia finansinės sankcijos
Europos Sąjungos teisės specialistas Ignas Vėgėlė 15min.lt sakė, kad, referendumo iniciatorių sėkmės atveju, tereiktų Europos Komisijos kreipimosi į ES Teisingumo Teismą, ir šią normą turėtume pakeisti.
„Net jeigu ir pakeistume Konstituciją, tai nepakeistų mūsų įsipareigojimų ES. Kitaip tariant, Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti visas keturias laisves, taip pat – laisvą kapitalo judėjimą, kuriam priskiriamas ir žemės įsigijimas“, – pabrėžė I.Vėgėlė.
Pašnekovas pridūrė, kad ES turi teisę reikalauti, kad būtų laikomasi duotų įsipareigojimų, be to, ji gali imtis finansinių sankcijų prieš valstybę narę dėl sutarties nevykdymo. Tai yra numatyta stojimo į ES sutartyje ir sutartyje dėl ES veikimo.
Galima priminti, kad praėjusiais metais Vengrija pakeitė Konstituciją, taip pat ir joje įtvirtintą normą dėl žemės nuosavybės. ES pradėjo procedūras prieš šią šalį.
„Mano nuomone, šis referendumas yra greičiau politinė iniciatyva, – sakė I.Vėgėlė. – Mažai tikėtina, kad iš jo išvirs norma, kuri draus ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Greičiau išvis tokios galimybės nematau.“
Ši iniciatyva, anot teisės eksperto, galėtų virsti siūlymu Lietuvai bandyti derėtis dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio, visa kita, jo žodžiais, yra politinis pasižaidimas.
S.Šedbaras: negalime ir būti ES, ir joje nebūti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras 15min.lt teigė, kad tikėtis persiderėti sutarties su ES sąlygas yra tas pats, kad viltis perratifikuoti sutartį su visomis ES narėmis.
Tai yra rimtas reikalas, todėl negalima jo spręsti vien jausmais ar populizmu. Laisvo kapitalo judėjimas yra viena iš kolonų, ant kurių pastatyta ES. Negalime ir būti ES, ir joje nebūti, – įsitikinęs S.Šedbaras
„Jeigu referendumas įvyks ir žmonės nubalsuos prieš žemės pardavimą, bus blogai. Tuomet iškiltų klausimas, ar mes apskritai galime būti ES narė, juk nemažai lietuvių turi nusipirkę žemės kitose ES valstybėse, o mes tuo pačiu neatsakytume? Tai būtų nesąžininga“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius taip pat pabrėžė, kad ant plauko pakibtų 2014-2020 metų finansinės perspektyvos parama Lietuvai.
„Tai yra rimtas reikalas, todėl negalima jo spręsti vien jausmais ar populizmu. Laisvo kapitalo judėjimas yra viena iš kolonų, ant kurių pastatyta ES. Negalime ir būti ES, ir joje nebūti“, – pridūrė S.Šedbaras.
Konservatorius teigė susitikimuose su žmonėms bandantis paaiškinti, ką gali prarasti Lietuva, nusprendusi ir toliau drausti parduoti žemę užsieniečiams: „Ypač kaimuose žmonės būna piktai nusiteikę, bet kai pradeda suprasti, ką jie gauna dabar ir ką gali prarasti, iškart pradeda kitaip galvoti.“
Z.Vaigauskas: spėsime per 15 dienų
Tikriname įrašus, aptinkame visko – ir gerų lapų, ir vieną kitą klaidą aptinkame – neįskaitomos pavardės, kai kuriuos įrašus jie patys pripažinę neatitinkančiais reikalavimų, – sakė Z.Vaigauskas.
VRK šiuo metu tikrina, ar referendumo iniciatoriams iš tiesų pavyko surinkti 300 tūkst. parašų, pagal įstatymą, komisija tai turi nustatyti per 15 dienų.
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas 15min.lt sakė, kad komisijai greičiausiai pavyks tai padaryti per nustatytą laiką ir ji neprašys jo pratęsti.
„Tikriname įrašus, aptinkame visko – ir gerų lapų, ir vieną kitą klaidą aptinkame – neįskaitomos pavardės, kai kuriuos įrašus jie patys pripažinę neatitinkančiais reikalavimų. Tačiau kol kas apie juos informacijos neskelbiame, norime, kad su aptiktais pažeidimais susipažintų iniciatyvinė grupė“, – sakė Z.Vaigauskas.
Iniciatoriai apkaltino VRK parašų klastojimu
Iniciatyvinės grupės referendumui paskelbti nariai pirmadienį ėmė kelti triukšmą, nes VRK narys Justinas Žilinskas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įspūdžiais ir parašų tikrinimo. „Įvairovė didelė. Aš, pavyzdžiui, kol kas randu brokuotiną vieną kitą, o va kolega braukia kelis ištisus lapus“, – rašė J.Žilinskas.
Iniciatyvinės grupės nariai sunerimo, kad sekmadienį VRK languose degė šviesa. Jie įtaria, jog ne darbo metu susirinkę VRK nariai „gadino ir klastojo parašų rinkimo lapus“.
Be to, iniciatyvinės grupės nariams įtartina atrodo tai, kad sekmadienį VRK languose degė šviesa. Jie gąsdina, jog ne darbo metu susirinkę VRK nariai gadino ir klastojo parašų rinkimo lapus.
J.Žilinskas jiems „Facebook“ paaiškino, kad laiko mažai, todėl tenka dirbti ir ne darbo dienomis.
„Nežinau, kaip dėl sekmadienio, bet šeštadienį dirbau – nusprendžiau Lietuvos labui paaukoti namų ir šeimos laiką“, – rašė jis.
Papildyta 11:37
Referendumo iniciatoriai: stojimo į ES sutartį galima keisti
Tuo tarpu viena referendumo iniciatorių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ragina nebijoti ES keršto.
Anot LVŽS valdybos pirmininko Ignalinos mero Bronio Ropės, Lietuvos stojimas į ES vyko pagal sutartį, kurioje numatyta aiški juridinė jos keitimo galimybė.
Anot jo, referendumą inicijavę žmonės neragina išstoti iš Europos Sąjungos, jie taip pat nesiūlo Lietuvai nesilaikyti tarptautinių įsipareigojimų. „Referendumui pateiktas kokybiškas Konstitucijos keitimo projektas, kuris atitinka bendras tendencijas Rytų Europoje ir siūlo teisinį kelią politinei problemai spręsti. Vengrija, Latvija, Bulgarija ir kitos šalys šiuo metu taip pat teikia Europos Sąjungai savo argumentus, kodėl žemės rinkos liberalizavimas turi būti stabdomas Rytų Europoje. Vengrijoje einama Konstitucijos keitimo keliu, Bulgarijoje tobulinami įstatymai ir t.t. Tačiau galingos ES šalys nepradės nagrinėti šio klausimo, kol nebus suformuota rimta derybinė pozicija. Neigiamas sprendimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendume – pats rimčiausiai argumentas būsimose sunkiose derybose su Europos komisija ir ES šalių senbuvių vadovais“, – teigia B.Ropė.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas sako, kad yra ir kitų argumentų atidėti sprendimą atverti savo žemės rinką užsienio kompanijoms: „Pažiūrėkime į Rytų Europos žemės rinkos situaciją. Stojant į ES nebuvo įmanoma tiksliai numatyti visų rinkos tendencijų. Šiandien matome, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina Rytų Europoje skiriasi nuo ES senbuvių ne procentais, o kartais. Dešimtys tūkstančių Lietuvos ūkių praras bet kokias konkuravimo galimybes, jei nuo gegužės visi apribojimai užsieniečiams išnyks. Aš kalbu ne apie stambius žemvaldžius, o kooperatyvuose dirbančius smulkius ir vidutinius ūkininkus. Mūsų ūkininkui žemė – tai gamybos priemonė, tuo tarpu užsienio korporacijoms tai tik nekilnojamas turtas.“
