15min konferencijoje dalyvavęs ministras S.Skvernelis: „Tarp manęs ir prezidentės jokia juoda katė neperbėgo“

Praėjusių metų vasarą Druskininkuose pasienietis nušovė sprunkantį kontrabandininką.

Ši istorija susilaukė didelio visuomenės dėmesio, komentuoti suskubo net aukščiausio rango valstybės politikai. 

Galima teigti, kad būtent po šio įvykio visuomenė atidžiau pažvelgė į vidaus reikalų sistemą.

2015 metais nusikaltėlis Igoris Molotkovas paspruko nuo policijos pareigūnų ir pagrobė jų automatą.

Neregėto masto gaudynės sukėlė tokį sąmyšį sostinėje, kad net sudrebėjo vidaus reikalų ministro kėdė.

Vėliau Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius paskelbė, kad dalis pareigūnų buvo nelojalūs valstybei, o buvę institucijos vadovai esą užsiėmė korupcija.

Galiausiai, 2016 metai prasidėjo žiauriu įvykių Kėdainių rajone, kai tėvas nužudė du savo mažamečius vaikus. 

Aistras kaitino ir VRM pateikta nulio promilių alkoholio kraujyje pataisos.

15min tiesioginėje konferencijoje apie šiuos ir kitus įvykius kalbėjo vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.

– Janina klausia – ar nesigailite, kad darbą policijoje iškeitėte į politiko karjerą?

– Stengiuosi nieko nesigailėti, laikytis principo, kad taip turėjo būti. Buvo visko, atrodė, kad reikėjo nedaryti to žingsnio. Bet reikia žiūrėti į priekį. 

– Net keli skaitytojai klausė, ar dalyvausite prezidento rinkimuose?

– Prezidento rinkimai bus 2019 metais, klausimas nėra aktualus. Dėl Seimo rinkimų reikės per du mėnesius apsispręsti, ar reikia eiti į didžiąją politiką, ar pasirinkti kitą kelią. Tikrai svarstau, bet galutinio sprendimo nepriėmiau, nes tai priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo šeimos, kolegų. Yra visokių pamąstymų, pasiūlymų. Taip, sulaukiu pasiūlymų iš partijų. 

Taip, sulaukiu pasiūlymų iš partijų

– Tokių klausimų buvo daug, bet Andrius suformulavo tiksliausiai: „Ministre, kodėl tarp jūsų ir prezidentės perbėgo juoda katė“?

– Nemanau, kad kažkas perbėgo, ir perbėgt negalėjo. Gaila, kad nuomonių išsiskyrimai pragmatiški, juos bandoma paversti kova tarp institucijų. Aš esu Vyriausybės narys, atskaitingas parlamentui, prezidentui. Yra darbiniai, profesionalūs santykiai. Pagrįstą kritiką vertinu, o nuomonių išsiskyrimas galimas. Nematau, kad kažkas bėgioja ar perbėgo.

– Žmogus iš policijos klausia apie atlyginimus aukštesnės grandies pareigūnams, pavyzdžiui, vyriausiesiems tyrėjams. Jis teigia, kad po VRM reformos algos didės tik eiliniams policininkams, o patirtį sukaupę ir apdovanoti aukštesnės grandies pareigūnai liks neįvertinti. Ar tai tiesa?

– Policija yra viena iš statutinių organizacijų, kurioms yra suteiktas naujas statutas. Jis atveria galimybes daryti kitokią atlyginimų sistemą. Įstaigų vadovams yra sukurtas kelias pajamas didinti. Kalbant apie strategines kryptis, kalbama apie mažiausiai uždirbančius pareigūnus. Per kitus metus bus dėmesys nukreiptas į vidurinę grandį, o paskui jau bus žiūrima į daugiausiai uždirbančius. Nereikia turėti lietuviško pavydo, kad daugiau uždirbantiems algos bus keliamos vėliau. Mes norime, kad visi piliečiai gautų kokybišką paslaugą, kad atvyktų profesionalas – aprūpintas, su geru išsilavinimu, atjauta ir profesionaliai atliktų darbą. Dabar matome, kad pareigos ne visada atliekamos tinkamai. 

– Ramūnas sako, kad jo ir esą kitose seniūnijose nuolat mažėja apylinkės inspektorių. Skaitytojas tiki, kad būtent todėl vyksta tokios nelaimės kaip Kėdainių rajone. Sakykite, ar išties seniūnijose mažėja apylinkės inspektorių? Ar VRM reforma tai išspręs?

– VRM nustato strategines politines veiklos kryptis. Tai taktiniai dalykai. Aš esu už bendruomenės pareigūną. Prevencija yra vienas esminių dalykų, bet turime sovietmečio palikimą – ne vienintelė policija yra atsakinga už tai. Policija gali būti viena iš prevencija užsiimančių šakų. Bet negali būti taip, kad apylinkės inspektorius yra vienintelis, atsakingas už prevenciją.

– Kitas žmogus klausė, kodėl nuovadų ir komisariatų viršininkai nesiima tiri bylų? Taip jie palengvintų darbą kolegoms.

– Manau, kad dabar tie žingsniai, kuriuos daro Policijos departamentas, nukreipiant kabinetinius darbuotojus į reagavimą ir tyrimą, sustiprins tuos dalykus. 

– Skaitytojas klausia, ar atlyginimai didės tik policijos pareigūnams ar ir kitiems VRM sistemos padaliniams? Pavyzdžiui, ugniagesiams-gelbėtojams, pasieniečiams. Tokių klausimų gavome išties daug.

– Visiems. Naujasis statutas atveria galimybę didinti pajamas pareigūnams. Kalba eina ir apie Viešojo saugumo tarnybą, ugniagesius gelbėtojus, lygiai tas pats pasieniečiams – šiemet tos pajamos turi didėti. Tokios galimybės atvertos, Vyriausybė pateikė biudžeto projektą Seimui, ir Seimas jį priėmė. 28,5 mln. eurų – ženklus didėjimas. Vadovams duota užduotis tvarkytis, dalį lėšų rasti viduje, tokiu būdu tas pajamas privalome didinti visiems statutiniams pareigūnams. 

15min konferencijoje dalyvauja ministras Saulius Skvernelis

+5

– Mindaugas klausia, ar FNTT yra reikalinga institucija? Gal ruošiamasi jos funkcijas perduoti kitai tarnybai?

– Galime patys nuspręsti – reikalinga ji ar ne. Vertinant šešėlio dalį ekonomikai, turbūt visi sutiks, kad tai didelė problema. Taip, situacija keičiasi, ir Vyriausybei pavyko ištraukti milijardą iš šešėlio, bet ta ekonomika yra gyvybinga. FNTT funkcija yra svarbi. 

– Ponas Danas skundėsi, kad policija ruošiasi pirkti cheminį ginklą, cituoju: „ašarines, paraližuojančias, nuodijančias dujas“. Žinoma, skaitytojas be reikalo išsigando, bet jis toliau klausia, kodėl demokratinė valstybė ruošiasi pirkti vandens patrankų? Matyt, turimas omenyje Viešojo saugumo tarnybos pirkimas.

– Turi būti visos struktūros pasirengusios apginti demokratiją, žmonių laisves. Yra pas mus tokių, kurie nenori gyventi pagal įstatymus, tai susiję su sporto renginiais, turėjome problemų su kaimyninės šalies sirgaliais. Tokių priemonių reikia ir kalėjimuose. Dar reikia turėti omenyje geopolitinę situaciją. Ilgai kalbėta, kad to reikia, bet neįsigijome. Partneriai sutinka mums perleisti tai už protingą kainą, turime turėti bent porą tokių įrenginių. Alternatyvos – mažiau humaniškos, nesinori to daryti. 

– Rimtesnis klausimas ta pačia tema. Skaitytojas Haroldas klausia, kokio modelio vandens patrankas ruošiamasi pirkti? Jis teigia, kad Vokietija atsisako vandens patrankų „Wasserwerfer 9000“, nes pastarosios esą pražudė kelis žmones.

– Tikrai nesu specialistas kalbėti šiuo klausimu. Viešojo saugumo tarnyba tuo klausimu dirba. Kolegos Vokietijoje neužsiima įrenginių prekyba. Jei mums tokia renovuota technika bus parduota, jie prisiims atsakomybę dėl saugumo. Jie turi atitikti visus saugumo reikalavimus, žmonės neturi nukentėti.

– Neprisistatęs skaitytojas klausia, kokie jūsų santykiai su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku Kęstučiu Lančinsku? Žmogus sakosi turįs duomenų, kad jau trečią kartą atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiklos. 

– Santykiai minimalūs, nes jis pavaldus generaliniam komisarui. Man teko ilgai kartu darbuotis – ir tada buvo tarnybinių patikrinimų. Bet kokiu atveju tokie tyrimai atliekami norint patikrinti, ar viskas gerai padaryta. Dėl to nereikia stresuoti, pareigūnai patikrinimų turi ne vieną dešimtį. Nereikėtų spekuliuoti – apskrities viršininkas nusprendė sudalyvauti konkurse, laimėjo jį, ir tikrai žmogus galvoja apie ateitį, jis turi galimybę išeiti į pensiją. Įstatymas neleidžia trečios kadencijos, manau, kad jis apsisprendė galvodamas apie savo ateitį, tai yra diplomatinis rangas. Džiaugiuosi už K.Lančinską ir linkiu jam geriausios sėkmės.

– Daug klausimų buvo susiję su vadinamuoju „0 promilių“ reikalavimu. Vieni prašė paaiškinti, kaip jūs tai sugalvojote, kiti jums bandė išaiškinti, kad labai mažai didelių avarijų padaroma išgėrus iki 0,4 promilių alkoholio.

– Tiesiog tai yra vienas iš segmentų kalbant apskritai apie šalyje turimą problemą – alkoholio vartojimą. Tai susiję ir su gaisrais, skendimais. Džiugu, kad diskusija prasidėjo, ji pagrįsta ekspertų komentarais. 0,1 promilės buvimas paveikia vairavimą, Pasaulio sveikatos organizacija tai yra nustačiusi. Dėl 0,4 promilių – kalbant apie įvykius, kvalifikuojama, kad žmogus buvo blaivus, tad neturime duomenų, kiek tokių šiek tiek išgėrusių sukėlė avarijas. Per praktiką teko matyti, kai žmonės suvartojo leistiną kiekį, bent jau manė, kad taip yra, bet paskui paaiškėja, kad viršijo.

– Prie to paties. Kaip vertinate draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse?

– Vertinu teigiamai, juo labiau kad buvo paliktas 4 metų laikotarpis pasiruošti tam. Tai yra vienas žingsnių, bet nėra panacėja. 

– Skaitytoja Loreta uždavė sudėtingą klausimą apie Kėdainių tragediją. Ji domisi, kaip policija per tokius įvykius saugo sulaikytų nusikaltėlių ar aukų turtą? Moteris tiki, kad policija niekaip nesaugo, todėl kaimiečiai gali išnešti žmonių turtą.

– Bet kokiu atveju yra pareiga, kad turtas negali likti nesaugomas. Jei kas bando vogti... Detalių nežinau, bet visais atvejais išvedus asmenį iš buto, negali jis likti nesaugomas, tas pats pasakytina ir apie automobilius. Yra dėl šio atvejo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ar visos grandys savo darbą atliko be priekaištų. 

– Raimundas klausia, kodėl Igorio Molotkovo byla jau perduota teismui, o štai tyrimas dėl policijos pareigūnų veiksmų dar nėra baigtas? Ir kada bus parodytas žadėtasis vaizdo įrašas?

– Matyt, klausimas yra prokuratūrai, tai ikiteisminio tyrimo dalykas, jei manys, kad galima, paviešins. Kažkas sakė, kad per daug viešumo, bet manau, kad visuomenė turi teisę žinoti. Policija yra atvira – ne tik policija, bet ir kitos tarnybos, norisi to. Visuomenė turi žinoti ir skaudulius, ir jei bus nuspręsta paviešinti, nematau tame nieko blogo. Tyrimai turėtų greitai baigtis, jį pabaigus turi baigtis ir tarnybinis patikrinimas. Laukiu komisaro informacijos, kaip bus įvertinti pareigūnai.

– Net keli skaitytojai skundėsi, kad Lietuvos keliuose yra per daug neaiškių kelio ženklų, žmonės net vardino kvailo žymėjimo atvejus. Bet, kaip suprantu, tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija?

– Tai yra savivaldos reikalai, o magistraliniai keliai – Kelių direkcijos. Joje dirba aukšto profesionalumo tarnautojai, negirdėjau tokių nusiskundimų. Savivaldybėse būna visko, pačiam anksčiau teko konstatuoti, kad kai kurie sprendimai nesuvokiami, pavyzdžiui, dėl ribojimų. Būna neaiškios, dviprasmiškos situacijos, būdavo ir taip, kad kai kurie policininkai bandydavo pasinaudoti situacija ir bausti žmones. 

Taisyklės krauju parašytos – banali frazė, bet tai tiesa

– Rokas siūlo, kad vairavimo mokyklose reiktų rodyti kraupius vaizdus iš avarijų, kad jaunuoliai suprastų realybę kelyje. Kaip jums toks pasiūlymas?

– Tikrai pritariu tokiam siūlymui. Anksčiau nemažai dirbau vairavimo mokykloje teorijos dėstytoju. Buvo matyti, kad būsimi vairuotojai yra labai įvairaus mentaliteto. Taisyklės krauju parašytos – banali frazė, bet tai tiesa. Svetimų klaidų rodymas veikia pakankamai efektyviai, ir protingas žmogus tikrai suvoks rizikas, ir dalis jų nerizikuos. Kampanija „Stop karui keliuose“ davė vaisių, į ją įsijungė visi. Reklama, kurioje vaikas išskrenda per priekinį stiklą, davė savo. Dabar jau metas kreipti dėmesį į gale sėdinčius žmones, kurie neprisisega diržo. Visada bus žmonių, kurie nusistatę prieš taisykles, vienus eina perauklėti, kitiems padeda, kai nuskausminama ir skiriama bauda. Deja, treti patirtį įgyja per eismo įvykį.

– Kaip suprantu, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentas klausia, kodėl būsimi pareigūnai neturi galimybių tobulėti fiziškai. Pavyzdžiui, fakulteto sporto salėje yra vos du svarmenys.

– Tai yra universiteto, mūsų partnerių, klausimas. Artimiausiu metu važiuosiu pas studentus – jei ten tik dėl svarmenų klausimas, mėginsime pagelbėti. Bet jei rimtai, fizinės formos palaikymas būsimiems pareigūnams yra svarbus. Policijos mokykloje yra puiki salė, galima padėti kooperuotis. Kai kur yra sudarytos sąlygos sportuoti komisariatuose. Yra renovuoti komisariatai, kur unikalios sąlygos sudarytos, o kai kur – prasčiau. Dažnai nuo komisaro priklauso, galima prašyti savivaldybės pagalbos. 

– Ponas, prisistatęs Ilgausku, klausia: kodėl kariai savanoriai, norintys įsigyti ginklą savigynai, vis tiek turi pasitikrinti sveikatą ir išklausyti kursus, nors ginklą naudoja tarnyboje?

– Kiek pamenu, buvo teisinis ginčas, ar pagal mūsų įstatymus nėra galimybės kariškiams ar savanoriams be kursų gauti teisę turėti ginklą. Šiuo metu nežinau, kuo jis baigėsi. Bet kalbant apie savanorius, jie tokią galimybę turi, o dėl šaulių tokio sprendimo nėra. Bet tame nematau nieko blogo, sveikatą reikia tikrinti, turi būti tikrinamas „nuodėmių“ nebuvimas. Kursai niekam nepakenkė – ginklas ypatingas įrenginys. Tusime išlaikyti aukštą kartelę.

– Žmogus domisi, ar Lietuvos policijos pareigūnai dalyvauja kokiuose nors mokymuose ar kursuose, kur gali atnaujinti žinias? Ar pareigūnai būna skatinami progresuoti?

– Tikrai nemanau, kad per daugiau kaip metus kas labai pasikeitė. Yra kvalifikacijos kėlimo programos. Galima pasirinkti kursus, kai kurie privalomi. Žinoma, galima diskutuoti apie jų kokybę, kad ten daug teorijos, mažiau praktikos. Tačiau juose dėsto dirbantys kriminalistai, galimybė kelti kvalifikaciją tikrai yra.  Veiklos sričių virš 100, suderinti visas nėra paprasta, bet galimybę kelti kvalifikaciją yra. 

– Neprisistatęs skaitytojas sako, kad dideli sporto renginiai tampa policijos viešųjų ryšių akcijomis, nes tribūnose pareigūnų esą būna daugiau nei žiūrovų. Turbūt skaitytojas perdeda, tačiau per futbolo rungtynes išties dažnai kyla klausimų, kodėl sutraukiama tiek pareigūnų ir dar su specialiosiomis priemonėmis.

– Arenos viduje, stadione pareigūnų nepamatysite. Renginio saugumas viduje – ne policijos reikalas, ten jūs matote saugos tarnybas. Kalbant apie masinius renginius, kur atvyksta sirgaliai, pasižymintys tam tikru elgesiu, specialiųjų pareigūnų reikia daug. Jei nieko neįvyksta, vadinasi, buvo atliktas geras prevencinis darbas. Matomumas pareigūnų irgi veikia prevenciškai. Pagal įstatymą, kai saugos tarnybos nesusitvarko, prašo policijos atkurti tvarką, tada policija gali ateiti į renginio vidų. Renginio saugumo planas derinamas su policija.

– Kada jūsų suplanuota VRM reforma bus baigta ir kada eiliniai pareigūnai tai pajaus?

– Eiliniai darbuotojai nuo sausio 1 dienos pajaus, dar negavo jie didesnių algų, bet greitai jas gaus. Kitur tie etapai prasidės nuo vasario 1, nuo liepos 1 dienos. Kada pajaus piliečiai? To teks palaukti. Motyvuoti žmonės dirba ne sau, o mūsų visų saugumo užtikrinimui. Būna, kad jei žmogus ir dabar nedirba gerai, kiek bempokėtum, jis ir daugiau gaudamas nebus motyvuotas. 

Bus vertinami rezultatai, nuo to priklausys alga, ji gali likti tokia pat, gali būti mažesnė ar didesnė.