Seimo valdybos nurodymu darbo grupė turi pateikti įstatymo, apibrėžiančio Lietuvoje išrinktų europarlamentarų statusą ir darbo sąlygas, pataisas. Atlikti šį darbą privalu iki šių metų pabaigos. LŽ kalbinti Seimo nariai sutartinai tikino, kad valdyba juos į darbo grupę įrašė neatsiklaususi jų nuomonės. Parlamentarai liberalas Petras Auštrevičius ir socialdemokratas Justinas Karosas teigė tik iš LŽ sužinoję, kad teks imtis įstatymo pataisų. „Kol kas nieko nežinau, ką darysime su tuo teisės aktu. Man staigmena, kad esu paskirtas į darbo grupę“, – LŽ aiškino J.Karosas.
Nenori vadovauti
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis piktinosi, kad buvo paskirtas darbo grupės vadovu. Anot jo, niekas nesivargino pasiteirauti, ar jis tam turi laiko. „Valdantieji steigia darbo grupes vieną po kitos. Kam to reikia? Šį klausimą gali išspręsti Seimo nariai, kurie teiks siūlymus, kiek sumažinti parlamentarų veiklai vykdyti skiriamas lėšas“, – LŽ sakė jis. V.Andriukaitis teigė gerai nežinantis, kam reikia keisti įstatymą, bet spėliojo, kad mažinant lėšas Seimo nariams dalį pinigų reikia nurėžti ir europarlamentarams. „EP nariams mokama iš dviejų šaltinių: Europos Sąjungos (ES) lėšų ir Lietuvos biudžeto. Manau, kad mums dėl sunkmečio teks apkarpyti mūsų šalies skiriamą dalį“, – svarstė socialdemokratas. Jis neatmetė galimybės atsisakyti vadovauti darbo grupei.
Valdyba nesigilino
Parengti pataisas Seimo narius įpareigojusios parlamento valdybos nariai taip pat gerai nežino, kaip reikia keisti įstatymą. Seimo pirmininkė Irena Degutienė LŽ tik aptakiai galėjo paaiškinti, ką turės nuveikti darbo grupė. „EP nustatė bendrą tvarką, kuri liečia europarlamentarų statusą, ir pagal tą tvarką kiekviena valstybė turi susitvarkyti. Bet kas konkrečiai bus keičiama, pakomentuoti negaliu. Dėl to ir sudaryta darbo grupė. Ji turi pasidomėti, kaip yra kitose valstybėse, kokias socialines garantijas turi jose išrinkti EP nariai“, – tvirtino ji.
Seimo vicepirmininkas liberalas Algis Kašėta buvo dar atviresnis. „Mes nesigilinome, ką reikės daryti, todėl nieko pakomentuoti negaliu, nes nežinau“, – pareiškė jis.
Apie numatomas parengti pataisas negalėjo papasakoti ir į darbo grupę įtraukta Seimo kanceliarijos Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Justė Razminaitė. Ji tikino nežinojusi, kad turi dirbti darbo grupėje.
Lietuvai nekainuoja
Buvęs europarlamentaras Aloyzas Sakalas LŽ teigė, kad pataisomis bus apibrėžta, kokių privilegijų Seimas suteiks europarlamentarams Lietuvoje. „Spėju, kad apie tai bus kalbama“, – sakė jis.
Praėjusios kadencijos EP nariams atlyginimus mokėjo šalies, kurioje jie išrinkti, parlamentas. Atlygis buvo lygus atitinkamų šalių parlamentų narių gaunamai algai. Šiemet išrinktiems europarlamentarams galioja kitos taisyklės – 7,4 tūkst. eurų sudarantis jų atlygis mokamas iš ES biudžeto. EP nariams iš to paties biudžeto skiriami pinigai padėjėjams ir biurams išlaikyti, kelionėms, apgyvendinimui.
EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas Rolandas Pyragis LŽ sakė, kad Lietuvai europarlamentarai nekainuoja nė cento, todėl Seimas neturi teisės karpyti jiems mokamas išmokas.