„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2010 07 24

Užduotis chirurgui per kaitrą – nenualpti

Upeliais žliaugiantis prakaitas, permirkę drabužiai ir nuo tvankumo alpstantys medikai. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Lazdynuose personalas per karščius kenčia tikrą pragarą, nes įstaigoje nesugebama įrengti kondicionierių.
Ligoninė
Ligoninė / Gedimino Savickio/BFL nuotr.

Apie apgailėtinas ligoninės personalo darbo sąlygas kaitros sezono metu šeštadienį rašo „Lietuvos rytas“.

„Pagrindinis Lazdynų ligoninės darbas – skubios operacijos. Tai – vienintelė vieta Vilniuje ir visoje apskrityje, kurioje skubiai teikiama rimta medicinos pagalba ligoniams. Tačiau kol nėra normalių sąlygų dirbti operacinėje, tai yra labai rimta problema“, – teigė ortopedas traumatologas Andrius Šaikus.

Jis pats daugiausia dirba Lazdynuose esančios greitosios universitetinės ligoninės ortopedijos ir traumatologijos skyriaus operacinėje. Ji neseniai renovuota, joje yra patalpos temperatūrą reguliuojantys kondicionieriai.

Prakaitas srūva kibirais, o operacinės slaugytojo padėjėjo pagrindinė užduotis tuomet – ne padėti slaugytojui, bet valyti chirurgui ir jo asistentui prakaitą.Sunkiausia yra reanimacijoje ir skubias operacijas atliekantiems medikams, kurie jau dvidešimt metų laukia, kol operacinėse bus įrengta oro vėsinimo sistema. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą kankinant karščiams operuoti medikams tekdavo net 30 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje.

„Esu girdėjęs, kad kolegos darbo metu alpo, – sakė reanimacijoje dirbantis gydytojas toksikologas Robertas Badaras. – Tačiau medikai – ne tokie žmonės, kurie darbo metu dar galvotų ir apie savo sveikatą. Svarbiausia – ligoniai. Pas mus atvežami karščiuojantys žmonės ir jų kūno temperatūrą galime palaikyti tik atidarydami langus ar šaldydami ledais. Dėl to nukenčia darbo kokybė, o apie medikų sveikatą niekas nešneka.“

Sunkiausia – personalui, kuriam per operaciją būtinas rentgeno aparatas. Tuomet tenka vilktis ne tiktai chirurginę pižamą bei sterilų chalatą, bet ir rištis apie 6 kilogramus sveriančias iš švinuotos gumos pagamintas prijuostes, kurios visiškai nepraleidžia oro.

Prakaitas srūva kibirais, o operacinės slaugytojo padėjėjo pagrindinė užduotis tuomet – ne padėti slaugytojui, bet valyti chirurgui ir jo asistentui prakaitą.

„Per tokias operacijas būni visas šlapias, nebelieka sterilumo. Gydytojai net keičia drabužius, bet netrukus prakaitas vėl žliaugia. Prakaituoja ir ligoniai, tačiau jie negauna krūvio. O medikams tenka judėti“, – sakė ortopedas traumatologas Jurgis Gavelis.

„Pabandykite su tokiu švininiu apsiaustu per karštį tiesiog pastovėti. Po pusvalandžio bus bloga vien nuo stovėjimo, o čia dar reikia ir galvoti, ir judėti. Tokiame karštyje operacija gali užtrukti, padidėja žaizdos infekcijos rizika“, – tvirtino ortopedas traumatologas A.Šaikus.

Esant aukštesnei temperatūrai, į operacinės aplinką greičiau išsiskiria kenksmingi sveikatai lakieji anestetikai. Nuo karščio padidėja ir infekcijų pavojus. Jas sukelia ypač pavojingi šilumą ir drėgmę mėgstantys Pseudomonas šeimos mikroorganizmai. Dėl jų supūliuoja žaizdos ir prasideda kraujo užkrėtimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs