Gegužę atlikta apklausa parodė, kad didžiąją dalį apklaustų karo pabėgėlių sudaro 30-40 metų moterys (83,2 proc.), iš kurių daugiau nei pusė (52,5 proc.) – su aukštuoju išsilavinimu. Dauguma ukrainiečių nurodė, kad lietuviai juos priėmė gerai ar labai gerai (97 proc.).
„Visuomenės susitelkimas padėjo nuo karo bėgantiems žmonėms įsitvirtinti Lietuvoje, o dabar svarbu kalbėti apie jų ilgalaikio užimtumo perspektyvas. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą šalies darbo rinkoje jau padėjo sušvelninti ukrainiečių integracija, kurią matome kaip vieną iš galimybių ir senėjančios visuomenės fone“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Kas trečias (34 proc.) apklaustasis savo ateitį sieja su Lietuva, kai prieš metus tokių planų turėjo tik kas šeštas (17 proc.). Grįžti į Ukrainą, kai tik bus galimybė, praėjusiais metais norėjo kas antras (52 proc.) respondentas, o šiemet – tik kas ketvirtas (26 proc.).
Anot G.Sinkevičės, šiemet padaugėjo ir neapsisprendusiųjų dėl ateities planų, susijusių su gyvenimu mūsų šalyje (40 proc.), kai pernai tokių buvo 32 proc.: „Dabar metas visoms šalies institucijoms sudaryti palankias sąlygas ukrainiečiams likti Lietuvoje: dirbti ir kurti pridėtinę vertę. Turime galimybę suteikti namus nuo karo bėgantiems žmonėms, taip pasirūpindami ir savo socialiniais bei ekonominiais iššūkiais.“
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2022 m. ukrainiečiai sukūrė pridėtinės vertės už 400 mln. eurų – 1 proc. punktą bendrojo vidaus produkto. Socialinė apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad per metus nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje prieglobstį radę Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių.
Užimtumo tarnyba prie ukrainiečių integracijos į darbo rinką prisideda kompensuodama dalį darbo užmokesčio juos įdarbinusiems darbdaviams. Nuo šių metų pradžios įdarbinimo subsidijuojant priemonėje pradėjo dalyvauti 1,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Apklausos rezultatai rodo, kad net 89,1 proc. apklaustų ukrainiečių yra patenkinti suteiktomis Tarnybos paslaugomis. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šis vertinimas išaugo 3,4 proc.
53,5 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pavyko įsidarbinti. Dauguma teigia, kad darbo sąlygos juos tenkina, nors didesnio atlygio norėtų pusė apklaustų ukrainiečių.
89 proc. respondentų nurodė, kad bendravimas darbinėje aplinkoje sekasi gerai ar labai gerai. Nepaisant to, Užimtumo tarnyba aktyviai kviečia Lietuvoje dirbančius ar ketinančius tą daryti ukrainiečius mokytis lietuvių kalbos.
Kur mokytis, gali pasirinkti patys užsieniečiai, tačiau Užimtumo tarnybos darbuotojai visada pasirengę padėti susirasti trūkstamą informaciją. Jei lietuvių kalbos nėra galimybės mokytis gyvenamojoje vietovėje, siūloma mokytis nuotoliniu būdu.
„Didžiausia problema, trukdanti lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, mokytis ar dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, buvo lietuvių kalbos nemokėjimas. Dabar galime pasiūlyti kursus visiems užsieniečiams, norintiems savo ateitį kurti Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį direktoriaus pavaduotoja.
