„Ką padarysi, nebėra tų mūsų lietuvių, tai nebėra, bet tie, kurie yra, jie nori švęsti, nori būti. Aš už tokią bendruomenę ir už tuos, kurie ateina savu noru“, – pasakoja užpalietė, kartais pavadinama DJ Birute. Taip keliasdešimt metų Užpalių kultūros centre diskotekas ir renginius vedančią B.Minutkienę juokais vadina jaunimas.
Neseniai Užgavėnių šventę miestelyje padėjusi surengti moteris tikina, kad tokia proga sukviesti žmonių tikrai nėra sudėtinga, ir tuo pačiu pabrėžia norinti, kad kaukių šventes mėgstantys tėvynainiai švęstų būtent lietuviškas šventes.
„Kai mes galvojame apie Heloviną, geriau galvoti apie Užgavėnes, nes tai yra lietuviška tradicinė šventė. Turime tokią šventę, kur galime persirengti nepykdami ant savo tautos, valstybės, tai ir švęskim tą lietuvišką šventę. <...> Gali šėlioti, pramogauti, būti laisvas, be to, turi kaukę, po kuria gali pasislėpti. Manau, tai viena tų geriausių švenčių, kai tu esi kažkas kitas. Gali rėkauti, gali teisybę sakyti, gali meluoti“, – sako įvairiomis iniciatyvomis miestelio kultūrinį gyvenimą gyvinanti moteris.
Anot jos, į kultūros namų renginius žmonės ateina, nes yra įpratę ir motyvuoti.
„Jei dabar švęsime, pavyzdžiui, NATO dieną, tai ateis žmonės, kurie tarnavo sovietų kariuomenėje, nes jiems labai įdomu susitikti su kariškais. Užpernai turėjome lakūnus, o praėjusiais metais bendravome su jūrininkais. <...> Įsivaizduokite, atvažiavo žmonių, kurie tarnavo kariniame laivyne, tai jie bendravo tiesiogiai su tais kariškiais, klausinėjo. Džiugu, kai pataikai į mintį žmonėms, gyvenantiems čia, atokiau nuo didžiųjų miestų“, – LRT RADIJUI sako B. Minutkienė, pridurdama, kad renginių dalyvių gausiai nebūna, nes „gausiai būti jau nebegali“, tačiau ateinantys žmonės yra motyvuoti.
Kviečia gimdyti „bent po du“
B.Minutkienė pasakoja dirbanti su Užpalių bažnyčios archyvų medžiaga, tad jai tenka susidurti su įvairia statistika – krikšto knygų informacija, laidotuvių skaičiais ir pan. Visa tai leidžia palyginti, kokia demografinė situacija buvo, pavyzdžiui, prieš šimtą metų, ir kokia – dabar. Anot moters, verta atkreipti dėmesį į tų laikų šeimų gausą.
„Seniau nebuvo elektros, bet kokios buvo skaitlingos šeimos. Kažkas turbūt juokaus, kad buvo tamsu, galėjo vaikus daryti. Gal ir tiesa, bet kiek buvo lietuvių. Pati esu iš penkių vaikų šeimos. Aš, mano broliai, sesės turime tik po du, tai žmonių sumažėjo... bet patys pažiūrėkite – dabar – tik po vieną. Labai užjaučiu visus vaikus, kurie gyvena po vieną, manau, jiems labai nuobodu. Neturi su kuo konkuruoti, niekas iš tavęs žaislo neatima, tu nekovoji už save. Labai kviesčiau visus gimdyti bent po du. Įsivaizduokite, turime po tris vaikus – vienas išvažiuoja į didmiestį, vienas į užsienį, kitas turbūt liks prie namų. Ir valio. Bus mūsų daug po visą Lietuvėlę“, – sako užpalietė.
Pati Birutė prisipažįsta, kad yra, jos žodžiais tariant, „nusižengusi prieš Lietuvos demografiją“. Kaip bebūtų, ir dviem sūnumis ji labai džiaugiasi. Vienas jau yra išvykęs į užsienį, kitas – dar gimtinėje, bet neilgam.
„Vieną turiu Užpaliuose, bet jis irgi darosi vizas – lėks į Ameriką, o po to gal išvis į Kanadą. O kitas – Londone, išvyko dirbti per olimpiadą ir liko. Jis dirba šou versle, kultūros srityje, labai pavydžiu jam to, ką jis mato“, – pasakoja moteris.
Seniau nebuvo elektros, bet kokios buvo skaitlingos šeimos. Kažkas turbūt juokaus, kad buvo tamsu, galėjo vaikus daryti, – sako B.Minutkienė
Visose kartose būna deguto, bet reikia orientuotis į medų
Pasak B.Minutkienės, pagrindinė priežastis, kodėl vaikai kelia sparnus ir palieka gimtinę – labai paprasta.
„Be abejonės, pirmas klausimas yra atlyginimas. Jaunas žmogus nori įsikomponuoti į visuomenę. Mano sūnus, kai išvyko dirbti į olimpiadą, per mėnesį uždirbo mano metų atlyginimą“, – neslepia užpalietė.
B.Minutkienė pripažįsta, kad jaunimo nenoras likti gimtinėje optimizmo nekelia.
„Dabar vaikai, net kai jiems neduoda prestižinių darbo vietų, jie geriau be darbo sėdi Vilniuje ir Kaune, bet ne gimtinėje. Tai yra skaudu. Gal reikėtų daugiau kultūrinių renginių ir žmonių, kurie tam jaunam žmogui duotų galimybių pasireikšti. Manau, kad Užpaliuose tai galima. Bet jie vis tiek kažkodėl pabėga“, – sako moteris.
Kaip bebūtų, Užpalių šviesuolė džiaugiasi tuo, kad net ir išvykę jauni žmonės sugeba per atstumą padėti savo gimtajam kraštui.
„Pavyzdžiui, padeda, jei reikia kokio renginio skelbimo. Tai reiškia, kad padeda visai bendruomenei, taigi jie grįžta į bendruomenę, bent jau mintimis, darbais. <...> Jie labai džiaugiasi, kai duodi galimybę padaryti kažką dėl savo gimtinės. <...> Visose kartose buvo deguto – ir mano kartoje, ir ateityje bus, bet turime orientuotis į tą „medutį“ – į tą gerą žmogų, kuris nori savo tėviškei kažką duoti “, – LRT RADIJUI sako B.Minutkienė.
Užpalietė pabrėžia, kad yra puikų žmonių, kurie pabuvę užsienyje sugrįžta, tačiau privalu grįžusiesiems skirti dėmesio.
„Nesuprantu tokios politikos, kai bankai grįžtančiam į Lietuvą jaunuoliui neduoda paskolos. <...> Arba iš asmeninės patirties – mano vaikui Amerikoje pavogė vairavimo teises. Jis grįžo į Lietuvą, jam sako, kad negali išduoti teisių, nes „tu čia negyveni“. Jis sako, kad gali jas perlaikyti, o jam sako, kad reikia atgyventi pusę metų Lietuvoje. Kaip jis gali pradėti kurti verslą, neturėdamas vairavimo teisių?“ – stebisi moteris.
Nesutinka, kad Lietuva – prasigėrusi
Paklausta apie alkoholizmo problemą, B.Minutkienė sako nesutinkanti su teiginiu, kad Lietuva prasigėrusi. Problema yra, tačiau moteris teigia, kad šis skaudulys būdingas tikrai ne tik kaimui. Užpalietei pikta, kad žiniasklaida, anot jos, kuria tokį įspūdį.
„Jei visur rodome prasigėrusius, tai mes taip pat ir mieste galime rasti jų – ir gulinčių be kepurių, išsivilkusių, ir tarp bambalių... Tikrai rasiu tokius pat kadrus mieste. Tik jūs man pasakykite, kad aš galėsiu tai duoti jums eteriui“, – sako moteris.
B.Minutkienė taip pat teigia nesutinkanti su naujais alkoholio prekybos apribojimais.
„Mane dabar provokuoja nuolat namuose turėti alkoholio. Darbas iki 8 ar 9 vakaro, tai jo nebegaliu nusipirkti. O jei kažkas ateina į svečius? Reiškia, turi būti prisipirkus. <...> Tai reikia spręsti ne įstatymais, o žmonių užimtumu. Tiesiog sudaryti galimybes žmonėms kažkur kitur realizuoti savo idėjas“, – mano B.Minutkienė.
Šimtmečio proga linki išeiti už „kvadratinių ribų“
Paklausta, ko palinkėtų Lietuvai valstybės atkūrimo 100-mečio proga, moteris teigia norinti, kad žmonės daugiau skaitytų ir nebijotų išsiskirti iš minios.
„Kad būtume visi vienas prie kito, kad išgirstume lietuvis lietuvį. Ir labai noriu, kad būtų skaitoma daug literatūros, ypač ankstesnės, kad nepamirštume savo istorijos. Pavyzdžiui, Kudirka – yra žinoma, kad jis parašė „Tautinę giesmę“, bet paskaitykime raštus, kaip daug jis ten kalba apie lietuvius. <...>. Ir nebijokite galvoti išeidami už visiems priimtinų kvadratinių ribų. Nebijokite būti baltomis varnomis ir būkite visi kartu“, – linki užpalietė.
