Vienoje feisbuko grupėje, skirtoje Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams, piktinamasi, kad Baltijos šalims atveriant sienas tik jų piliečiams nebus taikomas reikalavimas atvykus į Lietuvą iš Latvijos ar Estijos priverstinai karantinuotis.
„Ne Baltijos šalių piliečiams bus leista atvykti tik tuo atveju, jeigu jie yra gyventojai ir jiems reikės karantinuotis 14 dienų. Ar tai nėra absurdiška ir diskriminacija? Kaip Prancūzijos pilietis, kuris visada buvo Latvijoje, yra rizikingesnis nei Latvijos pilietis?“, – feisbuko grupėje klausė vienas užsienietis.
Kaip Prancūzijos pilietis, kuris visada buvo Latvijoje, yra rizikingesnis nei Latvijos pilietis?
Šį įrašą pakomentavęs kitas užsienietis rašė, kad jeigu asmuo gyvena Lietuvoje, nesvarbu, kokią pilietybę turėtų, jam privalo būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip mūsų šalies piliečiams, kurių nebus reikalaujama karantinuotis.
„Visa kita yra rasistiška“, – įsitikinęs jis.
„Dar vienas ryškus vieningos rinkos, Šengeno zonos, euro ir viso kito trapumo pavyzdys“, – įvertino kitas vyras.
Tai, kad nuostata dėl to, jog tarp Baltijos valstybių keliaujantiems trečiųjų šalių piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, būtų privalu dvi savaites izoliuotis, yra diskriminacinė, mano ir vienas su 15min susisiekęs skaitytojas.
„Įstatyme rašoma, kad po Baltijos šalis galima keliauti tik šalių piliečiams, t.y. jei, pavyzdžiui, vokietis ar olandas gyvena Lietuvoje ilgus metus, moka čia mokesčius, turi lietuvišką asmens kodą, butą ir taip toliau, jis keliauti po Baltijos šalis negali. Tai yra gana rimta Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių piliečių diskriminacija, kuriai nėra visiškai jokio pagrindo. Užsieniečiai turi dabar lietuviškas korteles su nuotrauka, asmens kodu ir taip toliau, kurios lengvai galėtų būti papildoma keliavimo sąlyga. Turiu ES piliečių draugų, kurie tokia tvarka yra labai nusivylę“, – rašė jis.
Tai yra gana rimta ES ir kitų šalių piliečių diskriminacija, kuriai nėra visiškai jokio pagrindo.
Praplės režimo taikymą
Visuomenės informavimo grupės atstovai aiškino, kad minėta problema yra žinoma.
„Todėl Vyriausybė rytoj posėdyje svarstys nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo projektą, kuriuo remiantis bus praplėstas naujo režimo taikymas – ne tik Estijos ir Latvijos piliečiams, bet ir šiose šalyse teisėtai gyvenantiems užsieniečiams numatant išimtį dėl izoliacijos. Formuluotės yra tikslinamos siekiant suvienodinti visose Baltijos šalyse taikomas nuostatas siekiant palengvinti keliones tarp Baltijos valstybių“, – nurodė Visuomenės informavimo grupės atstovai.
Bus praplėstas naujo režimo taikymas – ne tik Estijos ir Latvijos piliečiams, bet ir šiose šalyse teisėtais gyvenantiems užsieniečiams numatant išimtį dėl izoliacijos.
Anot šios grupės, taip pat svarbu pabrėžti, kad tai – pirmas koordinuotas kelių valstybių atsakas lengvinant sienų režimą.
Tai daroma atsižvelgus į Europos Komisijos rekomendacijas.
Trijų Baltijos šalių priimti sprendimai ir pandemiologinė situacija sudaro sąlygas lengvinti sienų režimą ir keliones.
„Dėl kito etapo sprendimai bus priimami vėliau, įvertinus sienų režimo švelninimo su Lenkija (nuo gegužės 11 dienos) ir Baltijos valstybių (nuo gegužės 15 dienos) įtaką visuomenės saugumui COVID-19 kontekste“, – teigiama Visuomenės informavimo grupės atsakyme.
Tinkamai valdo ligos plitimą
Švelninant karantino sąlygas, sienų kontrolė Baltijos šalių piliečiams bus panaikinta nuo gegužės 15 dienos.
Pristatydamas sprendimą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad visos trys Baltijos šalys tinkamai valdo koronaviruso infekcijos plitimą.
„Situacija dėl koronaviruso infekcijos plitimo visose trijose šalyse yra labai panaši. Pasitikime viena kitos sveikatos apsaugos sistemomis, toliau būti užsidarius ir saugotis vieniems kitų nėra būtinybės“, – sakė A.Veryga.
Pasitikime viena kitos sveikatos apsaugos sistemomis, toliau būti užsidarius ir saugotis vieniems kitų nėra būtinybės.
Atvėrus sienas, keliaujantiems tarp Baltijos valstybių Lietuvos, Latvijos, Estijos piliečiams nebus taikoma privaloma 14 dienų izoliacija.
Pagal dabar galiojančią tvarką, izoliacija nėra privaloma ir Lenkijos piliečiams, į mūsų šalį grįžusiems ar atvykusiems darbo, verslo ar studijų reikalais.
Taip pat – Lietuvos piliečiams, grįžusiems ar atvykusiems iš Lenkijos, kai buvo vykstama darbo, verslo ar studijų reikalais.
Baltijos šalių piliečiai, grįžtantys iš kitų užsienio valstybių, ir toliau turės pareigą dvi savaites izoliuotis, tą jie galės daryti savo gimtosiose šalyse.