Nors tarp prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių visada buvo kaktomušų – nuo to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, kas ir kiek turėtų žinoti apie buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbius su nelegitimiu laikomu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, iki svarbiausių diplomatinių paskyrimų, – dabar takoskyra dar labiau išplatėjo.
Ginčai kilo ir dėl to, kaip buvo derinamas Taivaniečių atstovybės atidarymas.
Tai antakius verčia kilsčioti ir mūsų strateginius užsienio partnerius.
Dalis valdančiosios koalicijos elito pažymi, kad nuo dabartinės politikos atsitraukti negalima, o konfliktą su Kinija reikia spręsti Europos Sąjungos (ES) lygiu.
Kai kurie opozicijos lyderiai įsitikinę, kad reikia normalizuoti santykius su spaudimo besiėmusia Kinija.
Tarkime, didžiausią opozicinę frakciją parlamente turinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jeigu ateis į valdžią, žada pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu neigiamai vertina 60 proc. gyventojų. Teigiamai – 13 proc., ketvirtadalis apklaustųjų dėl to neturėjo nuomonės.
Konsensuso paieškos stoka
Prezidentūros atstovų teigimu, pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus prezidentas sprendžia laikydamasis Konstitucijos ir demokratijos vertybėmis grįstų užsienio politikos principų, suformuotų per pastaruosius tris Nepriklausomybės dešimtmečius.
„Šie principai ypač svarbūs ir aktualūs šiuo metu, kai autoritariniai režimai vykdo hibridines atakas prieš Lietuvą ir kitas rytinio ES ir NATO flango valstybes. Dėl šių principų tolesnio laikymosi buvo vieningai sutarta praėjusių metų liepą vykusiame prezidento susitikime su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir Lietuvos parlamentinių partijų lyderiais“, – teigiama prezidento Komunikacijos grupės atsakyme.
Jame taip pat sakoma, kad prezidentas pabrėžia būtinybę užtikrinti koordinuotą ir konsensusu pagrįstą Lietuvos užsienio politiką, geriausiai ginančią mūsų šalies interesus, ir vieningą komunikaciją.
„Situacija steigiant Taivaniečių prekybinę atstovybę Lietuvoje atspindėjo vidinio derinimo ir konsensuso paieškos stoką, kurios, prezidento manymu, turi nelikti ateityje planuojant ir vykdant Lietuvos užsienio politiką.
Šią savaitę prezidentas kviečia Vyriausybės narius, parlamento frakcijų vadovus, asocijuotų verslo struktūrų atstovus į susitikimą, kuriame, be kita ko, bus ieškoma sutarimo dėl Lietuvos veiksmų ginant šalies diplomatinius ir ekonominius interesus“, – nurodė prezidentūros atstovai.
Tikslai – bendru sutarimu
G.Landsbergio atstovės spaudai Vytautės Šmaižytės-Kuliešienės teigimu, Lietuvos užsienio politika planuojama, formuojama ir įgyvendinama vadovaujantis Konstitucija, įstatymais bei atsižvelgiant į nacionalinius saugumo, strateginius interesus.
„Strateginiai užsienio politikos tikslai yra nustatomi bendru už užsienio politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakingų institucijų sutarimu. Lietuvos Respublikos prezidentas, Vyriausybė ir Seimas, atsižvelgiant į jų kompetenciją, tarpusavyje aptaria, derina ir sprendžia valstybei aktualius klausimus, taip pat aktyviai reaguojama ir į naujai iškylančias iššūkius ir grėsmes“, – aiškino ji.
Pasak V.Šmaižytės-Kuliešienės, svarbus išlieka esminių užsienio politikos krypčių ir prioritetinių instrumentų (vystomojo bendradarbiavimo resursų, kandidatavimo į tarptautinių organizacijų vadovaujančias pozicijas ir panašiai) naudojimo tęstinumo užtikrinimas.
„Tęsiamas ankstesnių Vyriausybių pradėtas darbas, tačiau privalome reaguoti į naujus iššūkius ir rinktis naujas priemones nacionaliniams interesams realizuoti.
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija veikia įstatymų nustatyta tvarka ir vadovaujantis Vyriausybės programos nuostatomis. Veikla planuojama įgyvendinant Strateginio valdymo įstatymo nuostatas“, – teigė G.Landsbergio atstovė spaudai.
Dedramatizuotų situaciją
Atsistatydinęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad visų pirma dedramatizuotų situaciją.
Politiko ir ilgamečio diplomato nuomone, ją dramatizuoja tam tikri mūsų užsienio politikos priešininkai. Ir nebūtinai Lietuvoje, esą net daugiau autokratiniame užsienyje.
Ž.Pavilionis aiškino, kad Vyriausybė ėmėsi daryti gana ryžtingus pokyčius užsienio politikoje, kuri bent aštuonerius metus miegojo savotišku letargo miegu. Šiuo laikotarpiu kaip labai aktyvų jis išskyrė tik pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį nuo 2013 metų liepos.
„Bet šiaip mes plaukėme pasroviui. Pirmi metai Vyriausybės, pirmi sugyvenimo metai su prezidentu, kuris anksčiau dirbo su kita Vyriausybe, ir tai atima šiek tiek laiko, kol mes surandame tam tikrus bendravimo kanalus ir sutariame, kad vis dėlto tos vienybės reikia. Be abejonės, tam, kad mus partneriai išgirstų. O šiaip ir čia uždėčiau gan stiprų pliusą“, – pabrėžė Seimo URK narys.
Ž.Pavilionis aiškino, esą anksčiau mus Vakarai taip gerai girdėdavo tik stojimo į euroatlantines organizacijas, kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus ir 2005-2010 metais Lenkijos prezidentu dirbusio Lecho Kaczynskio laikais.
Anot jo, ir dabar Vakarų šalyse parlamentų, vyriausybių lygiu esame labai gerai girdimi.
„Tačiau, aišku, jeigu mes kalbėtume dar vieningiau, mus girdėtų dar geriau. Bendravome su Prancūzijos, dabartinės pirmininkaujančios ES šalies, ambasadore. Ji girdi ir mūsų prašymus dėl ES 27 formato su Kinija. Vakarai tikrai gerai girdi mūsų prašymus dėl kovos su prievarta mechanizmo sukūrimo. Jie labai gerai girdi mus dėl situacijos Baltarusijoje. Puikiai jaučia mūsų galimas baimes dėl Vladimiro Putino tolesnio šantažo, nes šiaip mes gerai su prancūzais padirbėjome praėjusį pusmetį. Neatsimenu, kad kokia Vyriausybė tiek nuoširdžių kontaktų su Paryžiumi būtų turėjusi“, – kalbėjo Seimo URK narys.
Dabar, kaip pabrėžė Ž.Pavilionis, reikia surasti žymiai intensyvesnio tiek tarppartinio, tiek tarpinstitucinio bendravimo formas. Jis įsitikinęs, kad šie metai ir bus vienybės paieškos metai.
Kaip ją rasti, jeigu G.Nausėdos ir G.Landsbergio, kitų politikų, partijų, bendrai visuomenės nuomonės dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo skiriasi?
Ž.Pavilionis siūlė visiems pažvelgti į save iš paukščio skrydžio. Jis kalbėjo, kad lietuviams įprasta vieniems kituose ieškoti nuodėmių ir klaidų, kas ką ne taip padarė. O mažiau įprasta – strategiškai žiūrėti į ateitį.
Jis aiškino, kad tiek JAV, tiek ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai vienas svarbiausių uždavinių – kaip atsaką Kinijai kartu vystyti savo buvimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Mes neturime ateityje jokios kitos alternatyvos kaip vienytis su visu demokratišku pasauliu ir tiesti kelius ten, kur dar mūsų nėra.
„Mes neturime ateityje jokios kitos alternatyvos kaip vienytis su visu demokratišku pasauliu ir tiesti kelius ten, kur dar mūsų nėra. Mes tik pradedame būti Australijoje – pirmas istorinis ambasadorius nuvažiavo ten. Mes tik atidarome ambasadą Pietų Korėjoje. Mes dar neatidarėme Singapūre. Mes dar neatidarėme savo atstovybės Taivane.
Tai reiškia, mes dar net nepradėjome eiti tuo keliu, kurio šiaip eina visas likęs demokratinis pasaulis, nes nėra jokios kitos alternatyvos. Nebent mes iš tikrųjų norime tapti savotiška, negaliu įžeidinėti tam tikrų Vidurio Azijos kaimynių, bet yra ten kai kurių šalių, kurios tikrai rimtai priklausomos nuo Kinijos. Nėra tam alternatyvos. Sujunkime jėgas ir galvokime, kaip mūsų verslui, mums visiems tą naują puslapį atversti“, – kalbėjo konservatorius. Anot jo, panašiai strategijai pradėta ruoštis Sauliaus Skvernelio vadovauto ministrų kabineto laikais.
Tai, kad gyventojų palaikymas dabar vykdomai užsienio politikai, kaip parodė minėta URM užsakyta apklausa, yra žemumose, Ž.Pavilionis vertina labai ramiai.
Jis aiškino, kad matyti, jog sutarimas dėl politikos Rytų atžvilgiu iš esmės egzistuoja.
Kartu jis kalbėjo, esą dauguma gyventojų dar nelabai supranta posūkio į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
„Ir tada patys savęs paklauskime: o kiek mes iš tikrųjų pažįstame tą regioną, kiek mes turime analitinių centrų ar konkrečių ekspertų – aš juos gal ant vienos rankos pirštų įvardyčiau. Mes jų beveik neturime. Mes neturime nė vieno rimto analitinio centro, kuris mums 24 valandas per parą teiktų informaciją apie tai, kas ten vyksta. Kodėl mums jo nesusikurti su Taivanu ir kitomis demokratiškomis šalimis?
Verslas, tiesą pasakius, pažįsta regioną geriau, negu ekspertai. Tik verslui reikia padėti kartu su Vyriausybe – netgi ne tik su Vyriausybe, kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai, kad Lietuva pirmoji sudarė strateginę partnerystę su Amerika dėl to regiono (aišku, niekas Lietuvoje per daug nepastebėjo), yra milžiniškas instrumentas tiems, kas kiek nors pažįsta JAV. Į tą regioną mums eiti su Amerikos pagalba yra didžiulė ir išskirtinė privilegija. Tiktai tą reikia organizuotai daryti“, – kartojo buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Į tą regioną mums eiti su Amerikos pagalba yra didžiulė ir išskirtinė privilegija.
Ž.Pavilionis akcentavo, kad šiame kontekste labai svarbi saugumo ir gynybos dedamoji. Šiose srityse bandome pagilinti bendradarbiavimą su JAV.
Anot politiko, tai labai svarbu matant, kaip savo raumenis demonstruoja V.Putinas.
„Ar mums tą pavyks per šiuos metus pasiekti? Vėlgi tam reikia sustyguoto veikimo prezidentūros, Vyriausybės, įvairių spalvų Seimo narių. Nes mes turime šturmuoti Vašingtoną su šiais siūlymais ir tai darysime. Ir aš manau, būtų labai gražu, kad šiais metais, beje, minint šimtmetį mūsų diplomatinių santykų su Amerika, įtvirtintume kažką daugiau, negu kad turime šiandien kartu su Amerika saugumo ir gynybos srityje“, – teigė Seimo URK narys.
Konservatorių kryžiaus žygiai
Opozicinės Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Gintauto Palucko nuomone, mūsų užsienio politikoje – ryškus pokytis.
Pastarieji 12–14 mėnesių pasižymi būtent tuo, kad šalies užsienio politika pavirto partine užsienio politika. Tai yra viena partija iš esmės sugalvojo, kad jų užsienio politika turi tapti šalies politika.
Jo akimis, anksčiau užsienio politika buvo šalies politika. Nesvarbu, kuri partija buvo valdžioje, vyravo tam tikra pareiga siekti konsensuso tarp visų valdžios grandžių, pozicijos ir opozicijos.
„Tai yra tokia užsienio politika, kuri turėtų užtikrintą palaikymą, paramą ir tam tikrą tęstinumą. Nes nėra gerai, kai valstybė keičia savo santykį su kaimynais, su savo partneriais tik todėl, kad pasikeitė valdžia. Tai įneša tam tikro politinio nestabilumo santykiuose. Visi tai suvokdami anksčiau, kokius pastaruosius, matyt, 20 metų, siekė tokio konsensuso.
Pastarieji 12–14 mėnesių pasižymi būtent tuo, kad šalies užsienio politika pavirto partine užsienio politika. Tai yra viena partija iš esmės sugalvojo, kad jų užsienio politika turi tapti šalies politika. Akivaizdu, kad tai automatiškai lėmė ir nuomonių išsiskyrimus, ir nesusikalbėjimus, ir bendros pozicijos neturėjimą.
Aš nekalbu apie šitos politikos turinį, šneku apie formą. Anksčiau buvo suvokta pareiga siekti sutarimo, konsensuso, ir kol jo nėra, tol, paprastai tariant, į viešumą neini, pareiškimų nedarai ir žingsnių, kurie turi pasekmes, nedarai, o dabar yra lygiai atvirkščiai“, – mano socialdemokratas.
G.Paluckui akivaizdu, kad Vyriausybė – ar in corpore, ar užsienio reikalų ministras – niekaip nepripažįsta G.Nausėdos autoriteto užsienio reikaluose taip, kaip numato Konstitucija.
Jis akcentavo, kad patinka ar ne, prezidentas yra tas, kuris nustato gaires šioje srityje, ir įgyvendina jas su Vyriausybe.
„Čia mes matome akivaizdų neigimą to autoriteto ir mėginimą vystyti savo savarankišką politiką. Tai darė ir buvęs Seimo URK pirmininkas Ž.Pavilionis, tai daro užsienio reikalų ministras G.Landsbergis. Tas mėginimas ir į Briuselį siųsti ne prezidentą, o premjerę, ir taip toliau, yra Konstitucijoje įtvirtintos šalies prezidento pirmenybės formuojant užsienio politikos gaires neigimas.
Atitinkamai iš to kyla visi konfliktai, įtampos ir pasiklydimai. Nes aš tikrai nežinau, kas kam ką sakė, nesakė, kokius sms kas kam siuntė, nesiuntė – aš jau sarkastiškai kalbu, nes tai yra tragikomiška, kai šalies vadovai aiškinasi, kas kam kokį sms siuntė, ir kas ką perskaitė ar neperskaitė“, – pastebėjo Seimo LSDP frakcijos seniūnas.
G.Palucko manymu, iniciatyvos išrišti šį klausimą turi imtis prezidentas, nes „G.Landsbergis prisižaidė su įsivaizdavimais, kad gali kalbėti šalies vardu“.
Jis minėjo, kad žingsnių G.Nausėda jau ėmėsi – šią savaitę kviečia kai kuriuos ministrus, Seimo frakcijų seniūnus, kelių parlamento komitetų vadovus tartis, ką daryti toliau.
Svarstant apie tai, kur ir kaip judėti, G.Paluckas aiškino, kad yra dvi koncepcijos, šiandien besirungiančios ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pasaulyje.
Socialdemokrato teigimu, viena jų – vadinamasis apkasų kasimas ir mėginimas formuoti dvimatį pasaulį, kur vienoje pusėje – demokratijos, kitoje – autokratijos ir diktatūros. Atitinkamai „iškasus apkasus“ vieni laikosi vienoje pusėje, kiti – kitoje.
Posūkį tokios užsienio politikos link, parlamentaro akimis, padarė konservatoriai.
„Jie nori – čia jau mano epitetas – moderniųjų kryžiaus žygių ir pasaulio auklėjimo“, – sakė jis.
Kita paradigma, kaip aiškino G.Paluckas, – multilateralizmas, kuriuo pirmiausia vadovaujasi didžiausios Europos šalys: Vokietija, Prancūzija ir kitos.
Pagal šį principą, bet kokie santykiai tarp dviejų šalių ar susiformavusių valstybių koalicijų turi plačią darbotvarkę. Vienais klausimais konkuruojama, kitais – bendradarbiaujama ir panašiai.
Anot Seimo LSDP frakcijos seniūno, netgi kalbant su autoritariniais režimais suvokiama ir sąmoningai ieškoma tų sričių, kuriose privaloma bendradarbiauti, tarkime, terorizmo, klimato kaitos klausimais. Tai esą užtikrina, kad santykiai ir ryšiai bus ir, esant reikalui, klausimai bus sprendžiami. Tačiau pareiškiama ir moralinė pozicija, pavyzdžiui, žmogaus teisių klausimais.
Tai griauna ir bet kokias pastangas išlaikyti kažkokius kaimynystės santykius su Baltarusija, nes yra totalus embargas siūlomas.
G.Palucko teigimu, šios dvi vizijos šiandien susirėmę kaktomis.
Jam akivaizdu, kad visuomenė nesupranta konservatorių naujųjų kryžiaus žygių koncepcijos, esą neatitinkančios valstybės nacionalinių interesų.
Anot socialdemokrato, tai, ką užsienio politikoje daro URM ir kuo tai naudinga šaliai, racionaliai paaiškinti labai sunku.
„Tai griauna ir bet kokias pastangas išlaikyti kažkokius kaimynystės santykius su Baltarusija, nes yra totalus embargas siūlomas – aš sakau apie įstatymų projektus, kurie buvo paruošti dar Susisiekimo ministerijos, apie totalų ekonomikos, politinį ir panašų embargą, tuo aukojant ir mūsų minkštąją galią bendraujant su baltarusių visuomene, alinant šalies ekonomiką, mažinant darbo vietas ir kita.
Lygiai tas pats yra su Kinija, nes į tą konfliktą mūsų niekas nestūmė, niekas mūsų to daryti neprašė. Tai buvo sąmoningas URM pasirinkimas, kad tas konfliktas įvyktų.
Kalbant apie tą pavadinimą, čia jau juokingai išeina, nes aš matau vieną po kito ir koalicijos partnerius išsižadant, kaip „ir tu, Judai“: „nieko nežinojome, nieko nederino“ – tiek Aušrinė Armonaitė, tiek Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai kas čia – du žmonės sugalvojo padaryti visą šitą reikalą? Komedija“, – reziumavo G.Paluckas.
Tai kas čia – du žmonės sugalvojo padaryti visą šitą reikalą? Komedija.
Ir nepatirtis, ir arogancija
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Kęstučio Girniaus akimis, mūsų užsienio politikoje matyti šioks toks sutrikimas.
Ginčai tarp prezidentūros ir Vyriausybės – nereikalingi. Jis pabrėžė, kad pagal Konstituciją, būtent prezidentas priima svarbiausius sprendimus dėl užsienio politikos.
Taip pat apžvalgininkas minėjo, kad Vakarų šalys, turinčios ambasadas Lietuvoje, žino apie didelę įtampą tarp prezidentūros ir Vyriausybės. Tad jų neturėtų stebinti į viešumą išsiveržiantys ginčai.
Daugeliui žmonių, jo nuomone, buvo nesuprantami nesutarimai dėl atstovavimo šaliai Europos Vadovų Taryboje COVID-19 pandemijos įkarštyje.
„Ar žmonės neturi ko nors rimtesnio daryti, pradeda tokius, sakykime, biurokratinius pasistumdinėjimus, kai šalis yra didelėje bėdoje. Aš manau, kad tas viskas susikaupė. Tie vidaus ginčai, nesutarimai, abejotini sprendimai ir tada viskas baigėsi su Kinijos žingsniu“, – komentavo apžvalgininkas.
Kartu K.Girnius pastebėjo, kad žmonės gal nebūtinai patenkinti ir Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu.
Nors suprantama, kad reikia imtis sankcijų dėl A.Lukašenkos valdžios, dėl to nuostolių turės Klaipėdos uostas, „Lietuvos geležinkeliai“.
Be to, kaip svarstė VU TSPMI dėstytojas, yra tikimybė, kad gali atsirasti problemų ir Lietuvos vilkikams. Pavyzdžiui, Baltarusija gali kartais ilgesniam laikui uždaryti sieną.
Kinija, aš manau, bus pasiryžusi mus bausti ne vienerius, ne penkerius, ne dešimt metų, ko gero, gerokai ilgiau.
„Ir kas dar svarbu – visą laiką buvo tokia didelė baimė, jeigu staiga Rusija įkurtų bazes Baltarusijoje. Kai ji anksčiau siūlydavo tai daryti, A.Lukašenka sakė, kad man nereikia, man reikia Rusijos lėktuvų, bet ne Rusijos karinės oro bazės. Dabar, kai Baltarusija visiškai izoliuota, negali laviruoti tarp Rytų ir Vakarų, bus gerokai sunkiau atsispirti Maskvos spaudimui, jeigu ir norėtų atsispirti.
Mūsų rytinė siena tapo labai pavojinga per pastaruosius metus. Anksčiau buvo gana draugiški ryšiai, baltarusiai plūdo į „Akropolį“ ir taip toliau, o dabar nežinia, kas bus. Kai pastatome koncertiną – spygliuotą sieną, tai čia yra Šaltojo karo priminimas. Tiktai šį kartą Vakarai stato tą sieną – mes, o ne Rytai. Mes – kad neateitų, o kadais Rytai – kad neišleistų“, – palygino jis.
K.Girnius mano, kad dabartinėje situacijoje, kuri susiklostė Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, padaryta didelė strateginė klaida.
Esą URM, nežinia, kiek derinusi su G.Nausėda, kiek – ne, priėmė labai svarbų sprendimą, nepagalvojusi apie galimas pasekmes.
Apžvalgininkas aiškino, kad seniai žinoma, jog Kinijos vilko kario diplomatija smarkiai tvoja atgal.
„Lietuva, man susidaro įspūdis, norėjo timptelti liūtui už ūsų, parodyti, kad ji doresnė ir drąsesnė už kitas šalis, nepagalvojusi, kas atsitiks.
Lietuva tikrai turėjo numatyti, kad Kinija reaguos labai labai griežtai. O kai griežtai reagavo, tai G.Landsbergis pasakė, atseit, per daug griežtai, nesuprantu, kodėl. O turėjo suprasti, kodėl“, – pažymėjo VU TSPMI dėstytojas.
Jis mano, kad taip atsitiko ir dėl nepatirties, ir namų darbų neatlikimo, ir dėl šiokios tokios arogancijos.
Taip pat apžvalgininkas akcentavo, kad toks sprendimas turėjo būti derintas su Valstybės saugumo departamentu ir kitomis žvalgybos institucijomis, kreiptasi į užsienio šalis, turinčias daugiau patirties santykiuose su Kinija, teiraujantis, kokia gali būti Pekino reakcija.
„Lietuva yra pirmoji šalis, kuri atidarė Taivano (būtent taip kinų kalba skamba Taivaniečių atstovybės pavadinimas – 15min) atstovybę, o ne Taipėjaus. Lietuva puikiai žinojo, kad jos žingsnis bus išskirtinis, bet manė, kad galės tą padaryti ir nė kiek nenukentės. O nukentėjome smarkiai. Kinija, aš manau, bus pasiryžusi mus bausti ne vienerius, ne penkerius, ne dešimt metų, ko gero, gerokai ilgiau, – įsitikinęs jis.
– Mes esame užsidirbę vienos galingiausių pasaulio šalių priešiškumą, kuris bus ilgalaikis ir visiškai nereikalingas. Jei būtume atidarę Taipėjaus atstovybę, kinai būtų nepatenkinti, gal būtų ėmęsi kažkokių žingsnių, bet kai mes ėjome prieš visų Vakarų šalių tradiciją ir taip metėme tą iššūkį, kaip jie galėjo galvoti, kad Kinija nieko nedarys, Pekinas viską nuris ir pasakys: „Kokie šaunūs tie lietuviai“?“.
Jie turi nurimti ir bandyti su prezidentu rasti bendrą kalbą ir bent kurį laiką sustabdyti tą viešąją prezidento kritiką.
K.Girnius mano, kad ES, kaip ir JAV, palaikys Lietuvą. Tačiau klausimas, ar tai darys su entuziazmu, ar per sukąstus dantis.
Kas turėtų imtis mažinti vidines įtampas dėl mūsų užsienio politikos? Apžvalgininko galva, tie, kurie tas įtampas akivaizdžiai ir nuosekliai didino, – konservatoriai.
„Prie jų ilgainiui prisidėjo I.Šimonytė ir jie varė tą savo savotišką užsienio politiką. Jie ėjo prieš tradicinius, nusistovėjusius santykius, kurie buvo Dalios Grybauskaitės metais, ir tada tą viską išjudino, o tas jų išjudinimas privedė prie labai neigiamų klaidų.
Aš manau, kad yra strateginė, ne taktinė klaida, kuri buvo padaryta. Jie turi nurimti ir bandyti su prezidentu rasti bendrą kalbą ir bent kurį laiką sustabdyti tą viešąją prezidento kritiką“, – kalbėjo K.Girnius.