Ketvirtadienį po prezidento pokalbio su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi prezidentūra išplatino pranešimą spaudai, kuriame prezidentas buvo cituojamas raginantis užsienyje esančius Lietuvos piliečius registruotis ir sugrįžti į Lietuvą.
„Susigrąžinimo procesas artėja prie pabaigos. Po repatriacijos į Lietuvą sugriežtinimo, kelias pirmas balandžio dienas bus suteikta išskirtinė galimybė piliečiams parvykti namo Europos Sąjungos repatriaciniais skrydžiais, keltais, automobiliais“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
„Tai – išimtys, vėliau grįžimo galimybių bus dar mažiau. Tad nuoširdžiai raginu piliečius registruotis, kad valstybė galėtų pasirūpinti jūsų grįžimu namo“, – teigė jis.
Tačiau jau ketvirtadienį ryte Vyriausybės suburtame komitete buvo nutarta grįžimą stabdyti.
„Šiandien COVID – 19 komiteto posėdyje nutarėme padaryti paskutinę išimtį mūsų piliečiams, kurie nori grįžti į Lietuvą. Sprendimas toks: grįžti galės visi tie, kurie keltų ir lėktuvų bilietus įsigijo iki balandžio 1-osios. Iki vakar dienos Vyriausybės sprendimų“, – feisbuke pranešė premjeras Saulius Skvernelis.
Be to, Vyriausybė trečiadienį nusprendė nuo šeštadienio nakties drausti keleiviams vykti lėktuvais bei keltais, išskyrus keltą iš Kylio į Klaipėdą. Ribojimai nebus taikomi prekių judėjimui, t.y. krovininiam transportui, siuntoms.
Uždariusi keleivių judėjimą, Vyriausybė dar paliko galimybes po šeštadienio atvykti į Lietuvą kelių transportu per sieną su Lenkija ir Latvija, tačiau tik dviejuose pasienio patikros punktuose – atitinkamai Kalvarijos–Budzisko ir Saločių–Grenstalės.
Registracija baigta kovo 18 d.
Užsienio reikalų ministerija taip pat nurodo, kad jokia nauja užsienyje užstrigusių Lietuvos piliečių registracija nevyksta, o vykusi baigėsi kovo 18 dieną.
„Užsienio reikalų ministerija baigė registraciją. Mes turime skaičius žmonių, kurie yra nusprendę likti ir išlaukti karantiną savo buvimo šalyse. taip pat turime registravę žmones, kurie vis dar yra užstrigę ir ieško kelių į Lietuvą sugrįžti. Žinoma, mes teikiame konsulinę informaciją. Jeigu žmogus skambina ir matome, kad jis yra naujas, neregistruotas, mes jį įtraukiame į turimą sąrašą. Tačiau specialiai registruotis tikrai neskatiname ir naujos registracijos mes nedarome“, – teigė užsienio reikalų ministro patarėja Rasa Jakilaitienė.
Tačiau specialiai registruotis tikrai neskatiname ir naujos registracijos mes nedarome.
Šiuo metu, pasak R.Jakilaitienės, ambasados palaiko kontaktus su 180 piliečių, kurie norėtų grįžti į Lietuvą. Iš jų 76 yra geografiškai nutolusiuose regionuose.
Ar visus juos pavyks pargabenti, nežinia. R.Jakilaitienės teigimu, niekas šito nežino, viskas priklauso nuo situacijos.
„Matome, kad kelių į Lietuvą grįžti yra labai mažai. Dabar realus kelias tik per Kylį, bet bilietai, ketvirtadienio duomenimis, išpirkti iki balandžio 16 dienos“, – sakė ji.
Papildyta 17.15 val. Neturėjo omeny registracijos
Prezidentūros Komunikacijos grupė 15min penktadienį nurodė, kad G.Nausėda, siūlydamas užsienyje esantiems piliečiams registruotis, neturėjo omenyje pasibaigusios registracijos.
„Šiuo atveju nenurodome ir omeny neturime anksčiau URM vykdytos registracijos ir jos formos, o dalinamės informacija, kad Lietuvos piliečiai gali pranešti diplomatinėms tarnyboms apie savo situaciją ir lūkesčius grįžti.
Užsienyje esantys Lietuvos piliečiai, siekiantys grįžti namo, tačiau dar nepasirūpinę grįžimo būdu, gali susisiekti su ambasadomis, konsulinėmis įstaigomis užsienio valstybėse, Užsienio reikalų ministerija Lietuvoje. Jiems bus sutekta informacija apie galimybes ir esamą situaciją. Diplomatinės tarnybos dirba aktyviai ir nuolat teikia informaciją Lietuvos piliečiams užsienyje“, – nurodė Komunikacijos grupė.
Grįš moksleiviai ir užstrigę Australijoje
Penktadienį Vilniaus oro uoste dar leisis lėktuvai iš Londono ir Milano. Taip pat dar balandžio 4-5 dienomis leisis lėktuvai iš Minsko.
„Daugiau skrydžių nebus. Viskas. Visi skrydžiai galimi tik atskiru humanitariniu suderinimu. Šie du skrydžiai iš Minsko yra palikti, nes jais atskris žmonės, kurie pagaliau rado galimybę ištrūkti iš Australijos.
Ten galimybės buvo labai ribotos, nes skrydžiai buvo atšaukti, jų buvo labai mažai, o norinčių išskristi labai daug ir nebuvo vietų. Bilietų kainos buvo pasiekusios kosmines aukštumas – 4-5 tūkst. eurų žmogui kelionei iki Europos. Pagaliau ten įstrigusiems apie 70 žmonių pagaliau pavyko sugrįžti, o jie jau kelis kartus prarado brangiai pirktus bilietus“, – aiškino R.Jakilaitienė.
Lėktuvu iš Londono penktadienį grįš 12 nepilnamečių moksleivių, buvusių Amerikoje ir besimokiusių pagal mainų programas, taip pat žmonės iš Meksikos ir kitų tolimų kraštų, kurių galimybės grįžti buvo labai ribotos.
Registravosi 6 275, grįžo 6 095
URM duomenimis, nuo kovo 13 dienos diplomatinėse atstovybėse imta registruoti visus piliečius, norinčius grįžti į Lietuvą, tačiau nerandančių galimybių dėl atšaukiamų skrydžių ir uždaromų valstybių sienų. Iš viso su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis susisiekė 6 275 asmenys.
Su valstybės pagalba arba patys į Lietuvą parvyko 6 095 piliečiai.
URM kartu su Susisiekimo ministerija organizavo 22 repatrijavimo komercinius skrydžius (iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Norvegijos ir Nyderlandų, Lenkijos, Danijos ir Indonezijos (Balio)), specialiais traukiniais ir keltais viso grįžo 3 258 asmenys. Iš šio skaičiaus net 3 023 piliečiai buvo repatrijuoti iš ES šalių ar Šengeno erdvės.
Kovo 31d. URM kartu su Lietuvos ambasada Pekine bei Lietuvos garbės konsulu Vietname organizavo precedento neturintį repatriacinį skrydį Hošiminas-Bankokas-Kaunas. Juo parskrido 209 asmenys. Iš jų 119 Lietuvos piliečių, 44 Vokietijos piliečiai, Latvijos, Estijos, Danijos, Vietnamo, Ekvadoro piliečiai. Vokietijos piliečiams iš karto buvo suorganizuotas specialus skrydis iš Kauno į Berlyną.
URM kiekvieną dieną perduoda trečiose šalyse „užstrigusių“ LR piliečių skaičius į EIVT Konsulinės pagalbos platformą CoOL, kurioje valstybės narės dalinasi informacija dėl repatriacinių skrydžių organizavimo. URM ir susisiekimo ministerijos organizuotais skrydžiais buvo sudarytos sąlygos grįžti Estijos, Latvijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Ispanijos, Vietnamo, Ekvadoro piliečiams į savo valstybes (preliminariais vertinimais, tokių piliečių buvo apie 466).
Kitos valstybės padėjo repatrijuoti 156 Lietuvos piliečius (iš Peru, Kosta Rikos, Maroko, Islandijos, Indijos, Dominikos). Daugiausia prisidėjo Suomija, Lenkija ir Vokietija.
