Su Užstato sistemos administratoriaus vadovu Gintaru Varnu kalbamės apie šios sistemos veiklą, poveikį mūsų gamtai.
Daugybe pakuočių sutvarko saujelė žmonių
Užstato sistema per metus surenka 570 milijonų pakuočių. Ar įsivaizduojate, kiek darbuotojų reikia užtikrinti sėkmingai tokios sistemos veiklai visoje Lietuvoje? Septyniolikos.
Užstato sistemą efektyviai administruoti padeda įdiegti techniniai sprendimai, pačioje organizacijos administracijoje dirba tik 7 darbuotojai, kurie bendrauja su gamintojais, pardavėjais, kaupia statistiką, sprendžia iškilusias problemas, dar 10 žmonių rūpinasi operacijomis skaičiavimo centre.
Taromatus valo ir maišus pakuotėms pakeičia konkrečiose parduotuvėse dirbantys pardavėjai – nes jų pareiga priimti pakuotes iš gyventojų.
Tuo metu skaičiavimo centre, į kurį suvežamos visos surinktos pakuotės, vasarą dirba apie 60, o žiemą – apie 40 žmonių. Nes vasarą išgeriama gerokai daugiau vandens ar lengvųjų alkoholinių gėrimų.
„Kadangi dirbame organizacijoje, kuri orientuota išimtinai į aplinkosauginės problemos sprendimą turime padidintą aplinkosauginį sąmoningumą. Todėl su kolegomis džiaugiamės, kad mūsų darbą labai gerai vertina bei jį palaiko ir patys gyventojai“, – sako G. Varnas.
Su kolegomis džiaugiamės, kad mūsų darbą labai gerai vertina bei jį palaiko ir patys gyventojai.
Visuomenės tyrimų duomenimis, užstato sistemą Lietuvoje palaiko apie 97 proc. žmonių. Po šios sistemos įvedimo visiškai nerūšiuojančių lietuvių skaičius sumažėjo nuo 40 proc. iki 7 proc.
Kitos alternatyvos pasiekti Europos numatytus reikalavimus – tiesiog nėra
Plastiko šiukšles gamtoje padedančia sumažinti sistema džiaugiasi ne tik lietuviai – mūsų krašte jau svečiavosi škotai, indai, kinai, australai, rusai, ukrainiečiai – delegacijos iš daugiau nei 20-ies šalių.
Visų šių šalių atstovams rūpi, kaip perdirbti kuo didesnį plastiko kiekį. Ir kol kas daugumai nepavyksta pasiekti reikšmingų rezultatų, o artėja metas, kai perdirbti praktiškai visus pagaminamus buteliukus bus privaloma.
„Buvo pakeista plastiko pakuočių atliekų tvarkymo direktyva ir dabar Europoje numatyta, kad nuo 2029-ųjų metų, visose Europos sąjungos šalyse turės būti perdirbama ne mažiau nei 90 % PET (plastikinių) butelių (mes jau viršijame šį tikslą). Negana to, gaminant butelius iš plastiko, reikės panaudoti ne mažiau nei 30 % perdirbtų žaliavų“, – sakė G. Varnas.
Šiuo metu visose Europos šalyse veikia rūšiavimo sistema (rūšiavimo konteineriai) ir 10-yje iš jų – užstato sistema. Šalys, kuriose tokia sistema dar neįvesta ir kurios surenka itin nedidelius kiekius į rinką išleisto plastiko, aktyviai domisi užstato sistemos galimybėmis, nes jau bijo gresiančių Europos Sąjungos sankcijų už neįvykdytus tikslus.
Lietuva įdomi tuo, kad užstato sistemą įsivedė vėliausiai, tačiau pasiektais rezultatais nė kiek neatsiliekame.
„Lietuva įdomi tuo, kad užstato sistemą įsivedė vėliausiai, tačiau pasiektais rezultatais nė kiek neatsiliekame. Be to, turime „šviežiausią“ patirtį: ir ja dalinamės. Žinau, jog įsivesti užstato sistemą pasiryžo Škotija, Slovėnija, Malta, o apie tai aktyviai svarsto kaimynė Latvija“, – sako G. Varnas.
USAD vadovo nuomone, netrukus ši sistema startuos daugelyje jos dar neįsivedusių šalių, nes kitos alternatyvos surinkti tokius kiekius plastiko butelių – tiesiog nėra.
Galima padaryti vieną nuodėmę, dviejų – jau neleidžia sąžinė
Apskritai nauja sistema pakeitė kai kurių žmonių elgseną ir netgi sukėlė kurioziškų situacijų. Pavyzdžiui, vasaros festivalio Anykščiuose organizatoriai kiek nustebo, pastebėję tarp jaunimo publikos skurdžiai atrodančių vyresnio amžiaus žmonių. Šie buvo įsigiję oficialius festivalio bilietus, turėjo užsegtas apyrankes ir visą savaitgalį dirbo, kad ši „investicija“ atsipirktų – zujo nuo festivalio scenų iki taromatų ir atgal. Muzika šiame festivalyje jiems rūpėjo mažiausiai.
„Manau, kad užstato sistemos poveikis yra akivaizdus – plastikiniai buteliai nebesimėto nei gatvėse, nei miškuose, – sako G. Varnas. – Skirtumas ypač akivaizdus nuvykus į Latviją, ir sugrįžus atgal į Lietuvą. Nes dauguma žmonių, įvedus užstato sistemą, vis tik pradėjo rūšiuoti pakuotes ir jas grąžinti į taromatus. 10 centų juos motyvuoja. Kas tai yra 10 centų? Bet psichologiškai išmesti pinigus (kad ir 1 centą) yra nuodėmė. O jei dar ir šiukšlę išmeti gamtoje – čia antra nuodėmė vienu kartu. To jau per daug.“
Užstato sistemos poveikis yra akivaizdus – plastikiniai buteliai nebesimėto nei gatvėse, nei miškuose.
Ir net jei atsiranda tokių, kuriems ir dvi vienu metu padarytos nuodėmės neslegia sąžinės, visuomet atsiranda tų, kurie pirmųjų numestą butelį pakels ir kruopščiai įsidės į maišelį. Tai gali būti skurdžiau gyvenantys asmenys ar vaikai.
„Už kelis butelius jie nusipirks saldainį, ar ledų. Ir jei renginyje dalis žmonių atsipalaiduoja, klauso muzikos ir nesusirenka savo butelių, čia pat atsiranda kitų žmonių, kurie atlieka gerą darbą ir dar uždirba pinigų“, – sako pašnekovas.
Ar viską darome tik dėl finansinės naudos?
Ir vis tik be butelių mūsų sąžinei vis dar lieka daugybė plastikinių maišelių, plastiko įpakavimų, kitų šiukšlių. Ką darysime su jomis?
„Šių pakuočių turbūt yra penkis kartus daugiau, nei gėrimų pakuočių. Bet jomis taip pat svarbu rūpintis. Visko sudėti į užstato sistemą yra neįmanoma. Todėl manau, kad dabar tiek politikai, tiek visuomenė, tiek verslas turėtų skirti didžiausią dėmesį egzistuojančiai rūšiavimo sistemai. Kaip ją sutvarkyti taip, kad ji veiktų efektyviai. Aš girdžiu idėjų, kad „galbūt tą įtraukime į užstato sistemą?“, „O gal dar šitą?“. Noriu pabrėžti, kad rūšiavimo problemos tai vis tiek neišspręs.
Mes visi turime būti suinteresuoti, kad rūšiavimo tikslai būtų pasiekti – taip pat, kaip pasiekėme įspūdingų tikslų grąžindami PET butelius.
Taip, įmetus šiukšlę į rūšiavimo konteinerį, finansinė situacija niekaip nepagerės. Bet ar prašote 10 centų iš kaimyno, kuriam pasakote „labas rytas“ ar bendradarbio, kuriam pasakote „ačiū“, – pavyzdį pateikia G. Varnas.
Jo teigimu, visuomenė turi ugdyti savo aplinkosauginį sąmoningumą, taip pat turi būti užtikrintas paslaugos prieinamumas ir kokybė – kad šalia namų būtų pakankamai rūšiavimo konteinerių, Jie būtų tvarkingi, o antrinės žaliavos – dažnai ir reguliariai išvežamos.
