Po apsikabinimo – sunkios ligos diagnozė
Panevėžio „Endemik“ klinikos vadovė Irena Kondrotienė pasakoja, kad į juos
kreipėsi moteris, kurią išgąsdino į kaklą įsisiurbusi erkė. Parazitas ant moters kūno atsidūrė gan neįprastomis aplinkybėmis.
„Ji buvo nuvykusi iš miesto į kaimą pasiimti savo vaiko, kuris viešėjo pas senelius. Niekur nebuvo, niekur nevaikščiojo po miškus, tik, kaip vėliau prisiminė, apsikabino su tėvais. Grįžusi namo, vakare, ant savo kaklo aptiko įsisiurbusią erkę ir kitą rytą atskubėjo pas mus išsitirti, ar nėra užsikrėtusi erkių platinamomis“, – pasakojo specialistė.
Deja, medikai moteriai gerų žinių neturėjo. Po kelių savaičių atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad erkė buvo užkrėsta ir moteris susirgo Laimo liga. Jai buvo skirtas intensyvus gydymas antibiotikais. Laimo liga pavojinga tuo, kad negydoma ji pažeidžia įvairius organus bei gyvybines žmogaus sistemas: prasideda neurologiniai ir širdies sistemos sutrikimai, pacientai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimais, svaiguliu, išsivysto dalinis kūno dalių paralyžius, prasideda sąnarių skausmai.
9-iems iš 10-ies užsikrėtusių žmonių atsiranda bėrimas, kuris plečiasi. Daliai ligonių kartu su bėrimu pasireiškia ir kiti negalavimai, tokie kaip silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali prasidėti karščiavimas. Pajutus šiuos požymius, būtina kreiptis į medikus.
I. Kondrotienė pabrėžia, jog žmonės dažnai mano, kad erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga, – susirgti neįmanoma, jei jie nebuvo miške ar nerado įsisiurbusios erkės, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Nemažai atvejų, kuomet erkės auką pasiekia per tarpininkus ar artimoje aplinkoje.
„Pasitaiko atvejų, kuomet žmogus nei miške būna, nei kur gamtoje, o erkė jam vis tiek įsisiurbia. Tokių atvejų jau užfiksavome ir šiemet – iš paciento, kuris nesilankė miške, kūno ištraukėme didelę gyvą erkę“, – apie kasdienybe tapusius atvejus pasakoja specialistė.
Neįsisiurbia iš karto, todėl pavojinga visiems namiškiams
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė teigia, kad tokie atvejai, kai erkė perlipa nuo vieno žmogaus ant kito yra dažni, nes erkės ne iš karto įsisiurbia į kūną, o ieško tinkamos vietos.
„Kol erkė įsisiurbia, ji gali apie valandą ropoti ir ieškoti tinkamos vietos. Erkės nemėgsta didelės kaitros, todėl saulė jas gali paskatinti veikti greičiau, visgi dažniausiai jos odą bando prakirsti tik vieną kartą, todėl ieško labai kruopščiai“, – sako dr. M.Žygutienė.
Žmonės neturėtų stebėtis, kad vakare ant kūno nebuvo erkės, o ryte atsibudus ji jau yra. Parėjus su erke ant drabužių ši migruoja, ieško plonesnės odos, todėl įsisiurbia nebūtinai tam žmogui, kuris ją parneša namo, kaip tai įvyko panevėžietės atveju.
„Reikėtų įsisąmoninti, kad mes gyvename erkių platinamų ligų endeminėje zonoje – čia ir ilsimės, ir sportuojame lauke, ir vaikštome. Žmonės žino apie padėtį, apsaugos priemones, skiepus, tačiau nekeičia savo elgesio ir nesisaugo. Nėra supratimo, kad kiekvienas esame atsakingas už savo sveikatą“, – apgailestauja specialistė.
Vien per praėjusius metus Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 633 žmonės, o sergančiųjų Laimo liga buvo beveik penkis kartus daugiau – 2915. Palyginti su 2015 m., erkinio encefalito sergamumo rodikliai išaugo 91 proc., o Laimos ligos – 31 proc.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.stoperkes.lt
LT/ENC/0016/17, paruošta 2017 05
