Ketvirtadienį darželinukai susikibę rankomis vaikščiojo aplink Vitės kvartale esantį „Bitutės“ darželį.
Klaipėdos miesto savivaldybėje pasibaigus Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui sukviesti ugdymo įstaigų atstovai. Juos labiausiai neramino klausimas, ar paviešinus šokiruojančius duomenis apie gausiai užterštą dirvožemį šioje teritorijoje išleisti vaikus į lauką.
Rekomenduota Vitės pagrindinėje mokykloje vengti rengti pamokas stadione. Čia fiksuota didžiausia tarša. Darželinukams rekomenduota ramiai vaikščioti takeliais, nerinkti lapų. Nuspręsta, kad ir pačius lapus teks išvežti naikinti.
Artimiausiu metu ketinama paimti mėginius iš ugdymo įstaigų kiemuose esančių smėlio dėžių. Šie, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovo Raimundo Grigaliūno, bus puikus indikatorius nuspręsti, ar tarša „šviežia“, ar likusi iš anksčiau. „Pagal higienos normas smėlis tokiose dėžėse turi būti keičiamas kas metus. Todėl po tyrimo galėsime matyti, ar taršą skleidžianti veikla vyksta dabar, ir galėsime lengviau identifikuoti šaltinį“, – kalbėjo jis posėdyje.
Taip pat ketinama į laboratoriją nuvežti ir medžių lapų mėginius.
Išvalyti apnuodytą organizmą – sunku
Taršos viršijimai nustatyti savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose.
Kai kurie duomenys šokiravo: chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas normas iki 12 kartų. Kaip skelbia miesto savivaldybė, didžiausi viršijimai nustatyti ties uosto teritorija. Tolstant nuo uosto, koncentracija palaipsniui mažėja. Mėginiai paimti rugpjūčio 7-ąją, dabar sulaukti pirmieji duomenys.
Anot savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, nerimą kelia tai, jog nuo 2015-ųjų, kai buvo atliekamas toks tyrimas, tarša tik didėjo.
Kaip pasitarime aiškino savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė, chromas žalingas visiems gyviems organizmams, žmonėms, ypač vaikams. Sunkiųjų metalų grupei priklausantis chromas kaupiasi plaučiuose, kepenyse, kraujyje, kaulų čiulpuose. Kiekvienas organizmas į chromą gali reaguoti individualiai, gali pasireikšti alerginė reakcija. Chromą pašalinti iš organizmo sudėtinga, tam reikia daug laiko.
Todėl rekomenduojama gyventojams dažniau plauti rankas, džiovinti drabužius tik viduje, kuo dažniau valyti namus, dirbant lauke naudoti pirštines.
Uostas kratosi teršėjų etiketės
Pasitarime dalyvavę uosto kompanijų atstovai teigė, kad kaltinimai teršiant miestą chromu – nepagrįsti. Esą krovinių su tokiu cheminiu elementu – nėra.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, jog Klaipėdos uoste nebuvo ir nėra kraunama generalinių krovinių, kurių sudėtyje būtų chromo. Jis ragino „ne svaidytis nepagrįstais kaltinimais, o sutelkti bendras visų institucijų jėgas ir išsiaiškinti tikrąjį taršos šaltinį bei imtis skubių priemonių padėčiai gerinti“.
Jis siūlė pateikti dešimties metų krovos duomenis, kur bus matoma, kokių krovinių krauta uoste.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas svarstė, jog tokia tarša – dar sovietmečio palikimas, nes teritorijoje buvo kariniai daliniai, tankų batalionas.
„Reikia pakartotinai atlikti aiškius ir išsamius tyrimus, kurie atskleistų šio elemento atsiradimo dirvožemyje priežastis. Manome, kad turi būti parengtas aiškus veiksmų planas, įvardintos visos reikalingos priemonės. Uosto direkcijai svarbu, kad būtų užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, todėl ieškosime būdų, kaip savo turimomis priemonėmis galėtume prisidėti prie šios problemos sprendimo. Svarbu, kad aplinkosaugininkai, kartu su savivaldybės specialistais, uosto atstovais konstruktyviai bendradarbiautų, kad šis klausimas būtų operatyviai išspręstas“, – sakė Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.
Anot uosto direkcijos atstovo, Klaipėdos savivaldybės teritorijų dirvožemio monitoringas atliekamas nuo 2005 metų ir jau nuo tada dirvožemyje yra aptinkama didesnė nei leistina chromo koncentracija, tačiau dėl šio klausimo į Uosto direkciją ar uosto kompanijas nebuvo kreiptasi. Jeigu tai yra įsisenėjusi, kelis dešimtmečius egzistuojanti problema, turi būti numatytos priemonės, galinčios padėti šias pasekmes pašalinti.
Gyventojus ragins tirtis sveikatą
Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją vadovė Alina Andronova teigė, jog šių kvartalų gyventojai turi teisę į sveikatos tyrimus ir žinoti, ar buvo nuodijami jų organizmai.
„Jūs pagalvokite, vasara buvo tokia sausa. Vaikai žaidė lauke. Kas žino, kas jų organizmuose“, – kalbėjo ji. Anot jos, kraujo tyrimai, parodantys, ar organizmas nėra užterštas – nepigūs, todėl nepasiturintiems žmonėms jie turėtų būtų kompensuoti.
„Vitės mokyklos stadione auga slyvmedis. Nokina geltonas gražias slyvas. Kas žino, ar vaikai jų neprisivalgė“, – svarstė pašnekovė.
Artimiausiu metu bus gauti ir Klaipėdos universiteto mokslininkų I.Kanto ir Gintaro gatvių sankryžoje įrengtos mini laboratorijos kietųjų dalelių taršos matavimo duomenys. „Preliminariai žinome, kad ir čia identifikuotas chromas. Vadinasi, jo yra ore“, – konstatavo pašnekovė.
Anot jos, savivaldybė, ketindama kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, turėtų įvertinti ir savo atsakomybę.
„Matome, kad nuo 2015-ųjų buvo žinoma apie taršą, tačiau nieko nedaryta“, – sakė A.Andronova.
