Aplinkosaugininkai skelbia, kad gyvsidabrio koncentracija Baltijoje mažėja, tačiau su žuvimis jo vis dar patenka ir ant mūsų stalo. „15min“ domėjosi, kokį pavojų tai kelia. Per pastaruosius penkerius metus gyvsidabrio Lietuvos teritoriniuose vandenyse – Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – sumažėjo, tačiau ši tendencija būdinga ne visos Baltijos jūros pakrantės šalims.
Pasak Klaipėdos jūrinių tyrimų centro Ekotoksikologijos skyriaus vedėjos Galinos Garnagos, šio nuodingo metalo kiekis tam tikrose šalyse gerokai viršija leistinas normas. Lietuvos teritoriniuose vandenyse, atliekant vandens tyrimus, gyvsidabrio rodikliai neviršija normos. Liūdnesnė padėtis tiriant dugno nuosėdas – dumblą. „Nuosėdose kaupiasi gana daug gyvsidabrio. Daugiausia jo randama Kuršių mariose ties Nida, Kuršių marių centrinėje dalyje, mariose ties Malkų įlanka, Klaipėdos sąsiauryje“, – sakė skyriaus vedėja.
Kaip pasakojo Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistė Ona Drukteinytė, gyvsidabris, patekęs į gyvą organizmą, virsta metilo gyvsidabriu. Tai yra viena iš pavojingiausių formų. Suvalgius gyvsidabrio turinčių žuvų, jis kaupiasi žmogaus organizme ir pažeidžia širdies veiklą, imuninę sistemą, reprodukcinę sistemą, kraujagysles, nervų ir virškinimo sistemas.
Du standartai
Be vandens ir nuosėdų tyrimų, kruopščiai tiriami jūros organizmai. Jūrinių tyrimų centre reguliariai tiriami moliuskai, plekšnės, menkės ir strimelės. Anot G.Garnagos, tiriamose žuvyse aptinkama apie 80 proc. pavojingo gyvsidabrio junginio – metilo gyvsidabrio. Pasak specialistės, jis patenka pro žiaunas arba su maistu.
Tiriant žuvis taikomi du Europos komisijos direktyvos standartai priklausomai nuo to, kaip jūros organizmas vertinamas: ar kaip aplinkos elementas, ar kaip maisto produktas. Paradoksalu, tačiau vertinant žuvis kaip maistą, leistinos gyvsidabrio normos yra 25 kartus didesnės. Pastarąjį kartą jūros organizmai buvo tirti šių metų sausio mėnesį.
Tyrimais nustatyta, kad, kaip aplinkos elementų, kai kurių žuvų sukauptas gyvsidabris normas viršija kelis kartus. Plekšnėse gyvsidabrio norma viršijo tris kartus, menkėse – du kartus, o strimelėse neviršijo. Ištyrus žuvis, kaip maisto raciono elementus, leistini gyvsidabrio standartai neviršyti. „Žuvis galima valgyti, tačiau derėtų nepamiršti, kad gyvsidabris kaupiasi ir gali sukelti neigiamų efektų“, – pabrėžė G.Garnaga.
Teršėjai – pramonės įmonės
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas teigė, kad nuotekų tyrimai atliekami reguliariai ir kelis kartus per metus tam tikrų įmonių nuotekose randama gyvsidabrio. Šis, perėjęs per valymo įrengimus, neišnyksta ir kaupiasi dumble. Pasak L.Makūno, net minimalus šio cheminio elemento kiekis nuotekose yra draudžiamas. „Gyvsidabrio problema yra aktuali miestui. Kai kurių įmonių nuotekose periodiškai aptinkama gyvsidabrio“, – pripažino „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius.
Aplinkosaugos specialistės G.Garnagos nuomone, viena iš priemonių, kaip mažinti gyvsidabrio kiekį vandenyse, – griežtinti aplinkosaugos reikalavimus įmonėms. Pasak specialistės, gyvsidabrio į Lietuvos vandenis patenka ne tik iš mūsų šalies pramonės, bet ir aplinkinių šalių: „Atmosfera gyvsidabrio garai gali atkeliauti didelius atstumus. Į Lietuvą gyvsidabrio gali būti patekę ir iš aplinkinių šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos. Jis vėliau nusėda į žemę ar vandens telkinius.“
