Su 15min žurnaliste susisiekęs Vaclovas papasakojo, keletą parų skambinęs „Kauno vandenims“ – norėjo pranešti, kad Garliavos Žiedų ir Rambyno gatvių gyventojų rūsiai bei pagalbinės patalpos yra užtvindyti. Atsiliepę dispečeriai, pasak Vaclovo, tikindavo, kad pagalbą jau išsiuntė, o paskambinus dar kartą, jie tiesiog nutraukdavo pokalbį.
„Į pateiktus klausimus niekas nenori atsakyti. Esame įkalinti įmonės. Tai vyksta kasmet. Tinklų niekas neprižiūri, tik susirenka mokesčius. Žmonių turtas naikinamas, o įmonė žalos kratosi, apie kompensacijas net nėra kalbos“, – teigė Vaclovas.
Anot jo, problemų su vandeniu kyla vos tik stipriau palijus. Kenčia dešimties namų gyventojai, ypač didelė problema kamuoja penkių namų savininkus. Buvo užlietas vienos Vaclovo kaimynas požeminis garažas, laimei, automobilio jame tuo metu nebuvo.
Apmaudu žiūrėti, kaip žmonės dirba atmestinai.
„Vien aš avarinei tarnybai skambinau, berods, 7 kartus. Kai pagrasinau, kad kreipsiuosi į žurnalistus ir teismus, atvykę darbininkai pasižiūrėjo atidarę dangtį ir išvažiavo. Tuomet kaimynas vėl įpykęs iškvietė. Gyventojai prižiūrėjo, ką atvykę jie daro. Teko atkelti dangčius. Rasta problema – užsikimšęs vamzdis. Buvo paprašyta profilaktiškai patikrinti visus vamzdžius, tačiau jie atkimšo pagrindinį ir išvažiavo. Apmaudu žiūrėti, kaip žmonės dirba atmestinai“, – teigė garliaviškis.
Sulietas remontuojamas rūsys
Dėl užlieto rūsio jis tikina patyręs daugiau nei 1000 eurų nuostolį. Rūsyje neva buvo daromas remontas, išklotos naujos plytelės, išlygintos ir nušpakliuotos sienos, taip pat kai kurios sienos padengtos Art Deco dekoru, kuris, pasak Vaclovo, be galo brangus.
„Dabar viskas permirkę vandeniu, lupasi sienos. Sugadino visas statybines medžiagas, kurios buvo rūsyje, taip pat elektros instaliacija nukentėjo bei elektronikos prietaisai. Vanduo atsirado iš niekur, ryte pabudę radome baseiną.
Pas mane ir kaimyną nuolat dvi paras veikė vandens pumpavimo siurblys. Paklausus, kas padengs elektros išlaidas, klausimas net nesvarstomas. Didžiausia yra teisinė problema: įmonė nenusimačiusi, per kiek laiko turi pašalinti padarinius, kas dengia nuostolius bei kaip turi būti prižiūrimi nuotekų tinklai. Niekam neįdomu – žmonių bėdos“, – nusivylęs kalbėjo Vaclovas.
Seniūnija pranešimų negavo
Kaip 15min teigė Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, gyventojai dėl užtvindytų namų rūsių į seniūniją nesikreipė.
„Gavome tik vieną prašymą dėl sugriuvusios pralaidos per gatvę. Šiuo metu yra vykdomi remonto darbai“, – įvardijo seniūnė.
Anot jos, Žiedų ir Rambyno gatvės yra sodo bendrijos teritorijoje. Nusiskundimų iš ten gyvenančių seniūnija nėra gavusi.
„Esant tokiems orams, ši problema, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Garliavoje, išties yra. Ją bandome spręsti pagal savo galimybes. Šią problemą spręsti padeda ir verslo įmonės“, – teigė N.Tarvydienė.
Siurblinė nuolat apsemiama
Anot „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, siurblinė Garliavoje yra apsemiama kone kaskart palijus.
„Turime garsiąją Darbininkų gatvę, kurioje problema kartojasi gal penkmetį. Kauno rajono savivaldybė žada pastatyti lietaus tinklus, bet jų kaip nėra, taip nėra“, – didžiausią bėda šioje Kauno rajono gyvenvietėje įvardijo D.Gražys.
Anot jo, Žiedų ir Rambyno gatvėse yra įrengtas vandentiekis ir nuotekos, tačiau paviršinių lietaus nuotekų tinklų taip pat nėra.
„Kauno vandenų“ atstovui kyla klausimas, kur vietos gyventojai tuomet deda tas lietaus nuotekas, galbūt ne vienas jas pajungęs į nuotekų tinklus.
„Beje, ši teritorija – buvę sodai. Teritorija, kurios mes neturėtume prižiūrėti. Savo žemėse jie turi prisižiūrėti savo tinklus patys“, – patikino pašnekovas.
Paklaustas, ar egzistuoja kokie nuostolių kompensavimo mechanizmai gyventojams ir kas atsakingas už tai, kad žmonės patiria nuostolius, gadinamas jų turtas, D.Gražys patikino, kad bendrovėje veikia kompensavimo komisija, bet ji labiau skirta dėl vandens tiekimo/netiekimo kilusiems nuostoliams kompensuoti.
„Reiktų spręsti problemą kompleksiškai ir pasižiūrėti, dėl ko apsemia. Pagal vandentvarkos taisykles mes net neprivalome iš rūsių surinkti nuotekas, jei žmonės įsirengę rūsius ir pasijungę nuotekas. Gyventojai privalo įsirengti atbulinius vožtuvus. Klausimas, o kas tuos rūsius apsemia?
Už lietaus tinklus Kauno rajone „Kauno vandenys“ neatsako, atsako „Giraitės vandenys“ ir Kauno rajono savivaldybė. O jei tai sodų bendrija, patys turi viską susitvarkyt. Gali būti net ne savivaldybės žemė ten. Tas tinklas ten nėra mūsų, kiek žinau – privataus kapitalo pastatyti ir neperduoti mums eksploatacijai“, – paaiškino D.Gražys.
Jis pripažino, kad „Kauno vandenų“ darbuotojai nebespėja reaguoti į visus iškvietimus – pastarosios kelios savaitės – itin karštos. Vien praėjusį savaitgalį sulaukta 100 kvietimų.
„Vienas dirbantis inžinierius nespėja tiek priimti tų skambučių. Turime dvi budinčias brigadas – viena vandentiekio, kita – nuotekų. Nuo 19 valandos nakčiai lieka vos viena. Neturime tiek žmonių, kad sureaguotume fiziškai į visus kvietimus. O niekas ir nenori eiti dirbti į vandentiekį“, – problemą įvardijo D.Gražys.
