Kultūros paveldo departamente (KPD) surengtas Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano parengtų sprendinių pristatymas visuomenei, kuriame kalbėta apie Užupio ir Paplaujos priemiesčius. Viena iš septynių suplanuotų diskusijų vyko audringai, nes Užupio bendruomenė garsėja kaip itin aktyvi visuomeninė organizacija. Klausimų jai kilo daug.
Kalbėta ir klausinėta dėl viešų erdvių, takų, želdynų. „Taip pat prašėme pagrįsti iš bendros sistemos išsiskiriantį reguliavimą, kėlėme klausimus dėl numatomų naujų statybų Užupyje, atkreipėme dėmesį į pastebėtas klaidas ir neatitikimus“, – po susitikimo sakė Užupio bendruomenės pirmininkė Rėda Brandišauskienė.
Tiesa, susitikime įvardintos pastabos ir priekaištai nevirs realiais pokyčiais – KPD pastabų lauks raštu ir tik tada į jas atsižvelgs arba ne.
Tranzitas per Užupį
Vienas iš keltų klausimų – Užupio, Polocko, Krivių, Filaretų gatvės ateityje gali tapti tranzitinėmis. Tai reikš, kad automobilių srautai per Užupį augs.
Ir ne tik šiomis gatvėmis, kadangi dalis jų yra vienpusio eismo, tad mašinos važiuos ir Paupio bei Malūnų gatvėmis. Užupio bendruomenė tvirtina, kad tai didins pavojų pėstiesiems, nes dabar nemažoje Užupio dalyje stovi ženklai „Gyvenamoji zona“, leidžiantys čia jaustis gana ramiai.
Daugiau automobilių, vadinasi, ir didesnis greitis, mažiau saugumo vaikštantiems pėsčiomis. Juk nei šaligatvių, nei gatvių čia neišplatinsi.
„Prieš porą dienų teko bendrauti su Užupio Respublikos Prezidentu Romu G.Lileikiu. Jis į planus nukreipti automobilių tranzitą per Užupį reaguoja pabrėždamas, kad tai pasikėsinimas į mūsų namus, kuriuos Užupyje kūrėme ir kuriame, į pačią namų koncepciją. Beje, tai vyksta ne tik Užupyje, ne tik Vilniuje, problema aktuali visame pasaulyje. Tai, kad tranzitas yra nukreipiamas per Užupį, reiškia, jog žmonės nustos norėti čia gyventi. Vadinasi, jie pradės nuomoti savo būstus laikinam gyvenimui, verslui, o patys kelsis gyventi kitur. Kyla klausimas, ar toks yra plano rengėjų tikslas“, – situaciją trumpai apibūdino Užupio bendruomenės pirmininkė Rėda Brandišauskienė.
Atgims Misionierių sodai?
Prieš porą dienų teko bendrauti su Užupio Respublikos Prezidentu Romu G.Lileikiu. Jis į planus nukreipti automobilių tranzitą per Užupį reaguoja pabrėždamas, kad tai pasikėsinimas į mūsų namus, – sakė R.Brandišauskienė.
Tranzitinėmis Užupio gatvės gali virsti tuomet, jei bus imtasi atkurti Misionierių sodus. KPD Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas tikina tikrai palaikantis idėją atkurti Misionierių sodus. Maironio gatvės istoriniame Vilniaus senamiestyje iš viso nebuvo, ji nutiesta sudarkant labai vertingus želdinius.
Tiesa, V.Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad transporto organizavimas nėra šio plano tikslas, tai reglamentuos atskiras Eismo organizavimo specialusis planas.
„O tai, kad Maironio gatvė kaip magistralė atsirado po karo darkant itin vertingą Misionierių sodų plotą, yra neabejotina. Man, kaip Senamiesčio gyventojui, labai patogu važiuoti Maironio gatvę į darbą ar iš jo, bet, deja, aš žinau, kad tai vienas iš tų labai blogų darbų, padarytų po karo“, – sakė V.Karčiauskas.
Tačiau paveldosaugininkas teigė manąs, kad automobilių srautai Užupyje itin neišaugs, kadangi čia auga nauji gyvenamieji namai, daugėja gyventojų, todėl susisiekimas šio rajono gatvėmis paprasčiausiai bus nepatogus. Be to, visas Senamiestis neturėtų būti tranzitinė zona, reikia ieškoti būdų eismą nukreipti srautus kitomis gatvėmis, spręsti žiedo prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios problemą ir t.t.
Piktinasi ir kitais sprendiniais
Tai, kad Maironio gatvė kaip magistralė atsirado po karo darkant itin vertingą Misionierių sodų plotą, yra neabejotina. Tai vienas iš tų labai blogų darbų, padarytų po karo, – sakė V.Karčiauskas.
Anot užupiečių, naujieji sprendiniai pavojų Užupio namams kelia ne tik dėl automobilių srautų augimo. Kitas dalykas, kurį išskyrė R.Brandišauskienė, pastatų aukštingumas: anksčiau buvo numatyta, kad čia galės stovėti ne aukštesni nei dviejų aukštų su mansarda namai, išskyrus jau stovinčius namus.
„Dabar minimalus aukštis yra du aukštai su mansarda. Aukštis didinamas, tankis plečiamas, užstatymo galimybės gerinamos, eismas nukreipiamas per Užupį – mes tai suvokiame kaip namų naikinimą. Užupį norima pakeisti taip, kad jis nebebūtų panašus į save. Tuo tarpu Užupis buvo laikomas viena autentiškiausių Vilniaus senamiesčio dalių tuomet, kai Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Ir tas autentiškumas buvo labai vertingas, dabar numatant tokias permainas tas autentiškumas naikinamas, nes plėtrai galimybės sudaromos didžiulės“, – kalbėjo R.Brandišauskienė.
Užupio bendruomenės atstovė priminė 1994 metus, kai Lietuva prašė įtraukti Vilnių į Pasaulio paveldo sąrašą ir Senamiesčiui įvertinti atsiųstas tarptautinio ICOMOS ekspertas Panu Kaila rašė apie jį taip: „Yra daugybė pastatų, kurie dar stovi nepaliesti /.../ Gyvo istorinio miesto žavesys ir turtingumas ypač ryškus daugelyje mažų gatvelių.
Ypač kiemai sudaro gyvą įvairių mažų namukų samplaiką, tikrą istorinių formų – nuo gotikos iki mūsų amžiaus – kolekciją. Kiekvienas jų, nepaisant jo senumo, turėtų būti tvarkomas labai atsargiai, pagerbiant nuoširdų ir tikrą istorijos atvaizdą ir gyvenimo būdą, kuriam jis atstovauja. Visa tai tinka ir istoriniam Užupio priemiesčiui, kuris yra turtingas ir visai autentiškas.“
Pati būdama teisininkė R.Brandišauskienė Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano projektą vertina kaip nesistemingą, padriką dokumentą, kuriame palikta daug klaidų, užprogramuojamos probleminės situacijos, o pats teisinis reguliavimas nėra tolygus – vienus dalykus bandoma sureguliuoti labai detaliai, pavyzdžiui, stoglangių įrengimą senamiestyje, kiti tiesiog ignoruojami, nors yra ne mažiau svarbūs.
„KPD atsisakius surengti Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano projekto ekspoziciją, tai buvo padaryta Užupio bendruomenės iniciatyva ir lėšomis. Susipažinti su eksponuojamu plano projektu galima Užupio kavinėje (Užupio g. 2) visomis dienomis nuo 10:00 iki 23:00, taip pat Vilniaus miesto savivaldybėje (Konstitucijos pr. 3) darbo laiku. Pastabas ir pasiūlymus galima teikti raštu Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui kaip planavimo organizatoriui iki 2016 m. sausio 19 d.“, – teigė R.Brandišauskienė.
