Antrąkart savo paties Vilniuje suburtoje konferencijoje, skirtoje transatlantiniam atsparumui stiprinti, trečiadienį jis ragino Europą ir JAV telktis reaguojant į Rusijos, Kinijos keliamas grėsmes, iššūkius transatlantinei vienybei.
„Terorizmas, finansinis, ekonominis netikrumas ir migracija – tai trys grėsmės, su kuriomis šiandien susiduria ir Amerika, ir Europa. Tačiau kaip mes sprendžiame jas, ar sutelktai, kaip kadaise priešindamiesi komunistinei ideologijai, ar vis dėlto kiekvienas sau, kaip išmanome?“ – klausė V.Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas pabrėžė, kad į Afganistaną po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios išpuolių mestos NATO pajėgos buvo teisingas sprendimas, tačiau kritikavo silpną NATO įsijungimą į vėlesnes antiteroristines operacijas, kur, anot jo, NATO užleido vietą „įvairių konfederacijų savanoriškoms koalicijoms“ ir tapo „ne pirmosios pagalbos ir ne pirmojo skambučio centras“.
„Kai Rusija tokia svarbi kariniam tranzitui Afganistane, negi dar kelsi klausimą dėl neteisėtos invazijos į Gruziją? Kai Kremlius imasi spręsti konfliktą Sirijoje, kažkaip nemandagu priminti neteisėtą Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje. Kažkas negerai, kai mes linkstame manyti, kad tai normalu. Dar klaida, kai manoma, kad taip turi būti, nes taip neva diktuoja pragmatiniai interesai“, – tvirtino jis.
Prezidentas taip pat kritikavo stringančius susitarimus dėl vadinamojo „NATO Šengeno“, kuris leistų laisvesnį karių judėjimą NATO narėse.
„Trūksta politinės valios ir apsisprendimo naudoti NATO greitoms operacijoms. Jei pripažįstame, kad „Islamo valstybė“ kelia esminę grėsmę saugumui, kodėl į kovą su ja NATO prisijungia taip vėlai ir tik švelniomis priemonėmis?“ – svarstė jis.
Jis pabrėžė, jog tarptautinės bendruomenės nerimą kelia antros pagal dydį ES prekybos partnerės Kinijos „nemažėjantis prekybos deficitas, agresyvios investicijos į infrastruktūrą“, veiksmai Pietų Kinijos jūroje bei kituose regionuose. V.Adamkus kritikavo ir šiame kontekste pasigirstančius svarstymus atšaukti ES taikomas ekonomines sankcijas Rusijai, skatinti prekybą ir investicijas.
Bijau, kad aiškios nuomonės, kaip vertinti Kinijos transformaciją, iki šiol neturime nei pavieniui, nei kaip transatlantinis aljansas.
„Bijau, kad aiškios nuomonės, kaip vertinti Kinijos transformaciją, iki šiol neturime nei pavieniui, nei kaip transatlantinis aljansas. Nemanau, kad ieškant atsakymų bičiulystė su ponu Putinu būti pati efektyviausia strategija“, – teigė jis.
V.Adamkus atkreipė dėmesį ir į mažėjantį Rusijos vaidmenį pasaulyje, tačiau pažymi, kad vis dar per 40 proc. Rusijos prekybos vyksta su ES, o didžiąją dalį jos eksporto sudaro nafta ir dujos.
„Vargu, ar remdamasi į šį milžiną dujinėmis kojomis, Amerika ir Europa bus pajėgios išlaikyti ir stiprinti savo pasaulinę lyderystę. Manau, kad Azijai stiprėjant, transatlantinė sąjunga turėtų dar labiau susitelkti“, – sakė jis.
