„Aš esu tikras, kad to nebuvo, ir man niekas neįrodė“, – BNS sakė V.Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas sakė manąs, kad antradienį paskelbtos parlamentinio tyrimo išvados aiškiai neatsakė į klausimą, ar Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas.
Nuo 1998 iki 2003 metų vasario ir nuo 2004 metų liepos iki šių metų vasaros dvi kadencijas prezidento pareigas ėjęs V.Adamkus sakė manąs, kad Lietuvoje nebūtų buvę įmanoma nuslėpti terorizmu kaltinamų asmenų atvežimo.
Buvusio šalies vadovo nuomone, „apgailėtina“, kad Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komitetas neatsakė tiesiai į klausimą, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas. Anot V.Adamkaus, paskelbtos išvados sudarys prielaidas tolesnėms spekuliacijoms.
„Jeigu Lietuvoje nors pora tokių asmenų būtų buvę atvežta, esu tikras, kad žiniasklaida ir visi Lietuvos žmonės būtų tučtuojau apie tai žinoję. Kad ir kaip ten būtų, Lietuva nėra tokia didelė, kad galima būtų tokį dalyką nuslėpti“, – sakė V.Adamkus.
Buvusio šalies vadovo nuomone, „apgailėtina“, kad Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komitetas neatsakė tiesiai į klausimą, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas. Anot V.Adamkaus, paskelbtos išvados sudarys prielaidas tolesnėms spekuliacijoms.
„Komitetui buvo pavesta atsakyti į klausimą – buvo kalėjimas ar ne. Man atrodo, kad paskelbtos išvados į tą klausimą Lietuvos žmonėms neatsakė (...). Bus palikta ta pati erdvė, kurioje bus spekuliuojama, interpretuojama, improvizuojama, ir iš to klausimo nebus jokios naudos Lietuvai, kaip valstybei, nesutvirtins jos autoriteto pasaulio bendruomenėje, o peno partinėms peštynėms turbūt atviras laukas“, – sakė V.Adamkus.
Kadenciją baigęs prezidentas tvirtino manąs, kad parlamentinis tyrimas privalėjo pateikti aiškų atsakymą.
„Parlamentinis tyrimas nebūtų pagadinęs nieko, jeigu būtų aiškus atsakymas į pagrindinį klausimą – buvo ar nebuvo. Komitetas į tą klausimą neatsakė. Informaciją buvo galima surinkti kitu būdu, tačiau jeigu buvo pasirinktas šitas būdas, man atrodo apgailėtina, kad į tai nebuvo atsakyta“, – sakė V.Adamkus.
Seimo komitetas antradienį paskelbė, kad 2002–2005 metais Lietuvoje buvo nusileidę su CŽV siejami orlaiviai, kurie nebuvo tikrinami, ir buvo įrengtos patalpos, tinkamos „atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus“.
„Komitetas nustatė, kad VSD buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui (...). Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti ir išvežti CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo“, – skelbiama išvadose.
V.Adamkus antradienį pakartojo negavęs jokios informacijos apie galimą CŽV kalėjimą.
„Apie bet kokį kalėjimo buvimą ar nebuvimą iš viso nebuvo užsiminta ir jokios nuovokos neturėjau, kad kas nors panašaus galėtų Lietuvoje būti“, – sakė V.Adamkus.
Kadenciją baigusio šalies vadovo teigimu, kadaise JAV pareigūnai Briuselyje tik pasiteiravo dėl galimybės į Lietuvos visuomenę įtraukti kelis asmenis, kurie yra nepavojingi, tačiau jis atsakęs neigiamai.
Komentuodamas Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komiteto išvadas, kad VSD tinkamai neinformavo politinės šalies vadovybės apie vykdytus projektus, V.Adamkus sakė sutinkąs, kad informacija buvo ir yra teikiama nepakankamai.
„Galbūt nesakyčiau, kad „valstybė valstybėje“ egzistavo. Galbūt iš patirties galiu tik tiek pasakyti, kad tų žinybų, kurias teko man matyti, kurios dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose, aišku, kad praktika yra kitokia. Tiek, kiek man buvo žinoma, valstybės vadovai kiekvieną dieną, kiekvieną rytą pradėdavo su santraukomis tų žinybų informacijos, tad vadovai žinojo, kas per 24 valandas įvyko ar neįvyko. Deja, Lietuvoje iki šios dienos dar tokios praktikos nėra“, – teigė V.Adamkus.
Komentuodamas Seimo Nacionalinio ir saugumo gynybos komiteto išvadas, kad VSD tinkamai neinformavo politinės šalies vadovybės apie vykdytus projektus, V.Adamkus sakė sutinkąs, kad informacija buvo ir yra teikiama nepakankamai.
2003 metų vasario – 2004 metų balandžio mėnesiais prezidento pareigas ėjęs Rolandas Paksas BNS antradienį pakartojo, kad 2003 metais buvo sulaukęs tuomečio Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus klausimo dėl galimybės įvežti terorizmu kaltinamus asmenis.
„Žinau tą, ką ir liudijau komisijai, kad į mane kreipėsi tuometis Saugumo departamento vadovas M.Laurinkus dėl galimybės įvežti terorizmu kaltinamus asmenis, ir gavo neigiamą atsakymą. Mano supratimu, tas interesas ar noras turėjo tuo ir baigtis. Bet, pasirodo, nesibaigė“, – sakė R.Paksas, kuris iš prezidento posto buvo pašalintas apkaltos būdu.
„Kai skaitai komisijos išvadas apie lėktuvus, patalpas, įrengimus, netrukdomai įvežamas lėšas, tai komentaras labai paprastas – valstybė valstybėje. Atsiranda žmonių grupelė (...), kurie priima sprendimus, kokie jiems tinkami“, – sakė R.Paksas, vadovaujantis opozicinei partijai „Tvarka ir teisingumas“.
JAV televizija „ABC News“ rugpjūtį skelbė, kad slaptas CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams veikė nuo 2004 metų rugsėjo iki 2005 metų lapkričio netoli Vilniaus esančiuose Antaviliuose.
Seimo komitetas antradienį pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar buvusių VSD vadovų M.Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir Dainiaus Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
A.Pocius BNS antradienį priešpiet iš pradžių atsisakė komentuoti išvadas, nes sakė, kad su jomis dar nesusipažinęs, o vėliau nekėlė telefono. Lietuvos ambasadoje Gruzijoje, kur M.Laurinkus eina ambasadoriaus pareigas, BNS sakė, kad šiuo metu M.Laurinkus serga. Jis esą peršalo būdamas kalnuose ir gydosi jau daugiau nei savaitę. Kada buvęs VSD vadovas grįš į darbą, ambasados darbuotojai negalėjo atsakyti.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymu, Vyriausybė trečiadienį spręs, ar atšaukti M.Laurinkų iš ambasadoriaus pareigų.
