Pristatyme dalyvavo knygos sudarytojas, poetas ir kritikas Arnas Ališauskas, Marijonas Mikutavičius, Audrius Matonis. Jų diskusiją moderavo Rimvydas Valatka.
R.Valatka pradėdamas diskusiją sakė, kad pagrindinė politikų pareiga yra būtent kalbėti, ir akcentavo, kad V.Adamkaus svarbą Lietuvai įrodo tai, kad į jo kalbų rinktinės pristatymą susirinko keli šimtai žmonių. Jis atkreipė dėmesį, kad V.Adamkus savo kalbose nemoralizuodavo, jose retai pasitaikydavo liepiamoji nuosaka.
Knygos sudarytojas Arnas Ališauskas teigė su prezidentu Valdu Adamkumi pradėjęs dirbti prieš 20 metų ir per tą laiką V.Adamkus savo kalbas visada redaguodavo pats.
„Galutinis redaktorius, galutinis taškas, galutinis minčių išdėstymas visada buvo Prezidento Adamkaus“, – sakė A.Ališauskas.
Galutinis redaktorius, galutinis taškas, galutinis minčių išdėstymas visada buvo Prezidento Adamkaus.
A.Ališausko teigimu, V.Adamkaus kalbose skatinta dialogo kultūra pradėjo formuotis dar Antano Smetono laikų inteligentijos aplinkoje vaikystėje, o vėliau ją formavo gyvenimas JAV.
Pagrindinis V.Adamkaus kalbų vektorius, nuolat pasikartojantis motyvas, sakė knygos sudarytojas, buvo orumas.
„Ar tu esi šventas tėvas, ar tu esi duobkasys. Ar tu esi politikas, ar tu esi mokinukas. Tu turi orumą, į kurį niekas neturi teisės kėsintis“, – teigė A.Ališauskas. Skatindamas orumą, pasak jo, V.Adamkus stengėsi iš žmonių išstumti prisitaikėliškumą.
Atrinkdamas kalbas, A.Ališauskas, sakė, viena vertus, norėjęs parodyti, kaip keitėsi Lietuvos tarptautinė situacija V.Adamkaus prezidentavimo metais, antra vertus, atskleisti, koks daugiakryptis ir simultaniškas yra prezidento darbas.
Pasak A.Ališausko, laikui bėgant V.Adamkaus kalbos konkretėjo, tapo racionalesnės, bet neprarado įtaigos grūdo, kurį visada turėjo.
Marijonas Mikutavičius renginio metu prisipažino nemėgstantis kalbų. „Daugeliu atvejų jos mums atrodo, net jeigu ir teisingos, tuščios savo emocijomis“, – sakė M.Mikutavičius ir pridūrė, kad daugelio politikų akyse matyti, jog jie netiki tuo, ką kalba.
Knygą M.Mikutavičius sakėsi įveikęs per 40 minučių – perskaitęs pratarmę ir kreipinius, į ką kreipėsi prezidentas. Visus V.Adamkaus kreipinius M.Mikutavičius pasižymėjo, suskaičiavo ir rezultatais pasidalino su publika.
„Kaip jūs manote, kokiu žodžiu dažniausiai Valdas Adamkus pradėdavo savo kalbą? Kokiu kreipiniu?“ klausė M.Mikutavičius. Anot jo, tas žodis – „Gerbiamieji“, kalbose pasikartojęs 70 kartų. Antras pagal dažnumą pasikartojęs kreipinys – „ponai ir ponios“, kuris kartojosi 68 kartus. Vardino M.Mikutavičius ir kitus kreipinius, kurių, pasak jo, buvo kelios dešimtys.
Jis sakė norėsiantis pažvelgti į akis žmogui, kuris knygą perskaitys visą – anot jo, tai bus arba kalbas studijuojantis akademikas, arba įspūdingas prezidento Adamkaus gerbėjas.
Paklaustas, kokią dainą parašytų pagal V.Adamkaus kalbas, M.Mikutavičius atsakė: „Tai būtų romansas, skirtas šokti dviese mėnesienoje".
A.Ališauskas replikuodamas teigė, kad knygą nuo pradžios galo tikrai yra perskaitę bent jau du žmonės – jis ir knygos redaktorė.
Kalbėdamas apie V.Adamkaus kalbos kultūrą, A.Matonis sakė, kad jam kalbose įstrigo V.Adamkaus kalbų dvilypumas gerąja prasme – jos ir lakoniškos, ir išsamios.
„Į lakonišką kalbą įdėtos tokios žinutės, kurios įstringa, įkvepia", – sakė A.Matonis.
A.Matonio teigimu, V.Adamkus aukštai iškėlė viešo kalbėjimo kartelę – po jo bet kurio politiko kalbos atrodo banalokos ir skystokos.
„Kai kurių mūsų politikų kalbos, kai jie pradeda kalbėti apie problemas, skamba depresuojančiai ir varginančiai. Taip niekada nebūdavo su prezidento Valdo Adamkaus kalbomis“, - teigė A.Matonis.
A.Matonio teigimu, V.Adamkus negražino tikrovės kalbomis, bet jis ragino mus tikrovę gražinti darbais, dirbti, kad Lietuvoje būtų gražu.
Čia A.Ališauskas atsiminė vieną V.Adamkaus kalbą žemdirbių suvažiavime, kuomet jie protestavo ir kėlė reikalavimus. Pasak knygos sudarytojo, V.Adamkus, nors patarėjai perspėjo, kad protestuotojai jį „suvalgys", nuvyko į jų renginį ir pasakė kalbą, kurioje akcentavo, kad žemdirbių gyvenimas niekada nebus toks, kaip anksčiau, ir kad reikia žengti į priekį.
Jo teigimu, nors V.Adamkus po kalbos ir buvo nušvilptas, tai buvo puikus pavyzdys, kaip prezidentas nuo problemų nenusigręždavo.
A.Matonis pritarė sakydamas, kad V.Adamkus nevengdavo polemizuoti ir su kritikais, priešais.
„Netgi kalbėdamas pačiomis skaudžiausiomis temomis jis vengė asmeniškų, nežemino opnento orumo, nebuvo dalinamos psichinės sveikatos diagnozės“, – teigė A.Matonis. Jis teigė, kad jam V.Adamkus – valstybininko ir humanisto pavyzdys.
Knygą „Esu vienas iš jūsų. Rinktinės Prezidento kalbos“ išleido leidykla „Tyto alba“. Ji pasirodė 2018 m. rugsėjį. Knyga apima prezidento kalbas, pasakytas 20 metų laikotarpiu – nuo 1998 iki 2018 metų.
V.Adamkus Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo 1998-2003 ir 2004-2009 metais. Jam neseniai suėjo 92 metai.
