2015 metais socialdemokratai L.Petraitienę kėlė į Klaipėdos merus, šiuo metu ji – partijos Klaipėdos miesto skyriaus Prezidiumo narė.
L.Petraitienė, komentuodama savo retoriką, 15min tikino, kad nėra nusiteikusi prieš LGBT eitynes, tačiau jose stokoja mandagumo, elegancijos. Jos manymu, homoseksualumas tapo mada.
„Tos eitynės gali būti, aš tikrai nesu prieš, bet jos turi būti elegantiškos, mandagios. Ne toks išsidarkymas, kaip yra. Kaip atrodytų, jeigu mes dabar visi, natūralūs žmonės išeitumėm apsinuoginę ir demonstruotumėm.
Dabar yra tokia mados tendencija būti kitokiam, homoseksualui.
Fobijų neturiu. Visi turi teisę – yra ir prigimtinė, ir gal genetiškai, gal mados dalykas. Aš turiu tokią nuomonę, kad dabar yra tokia mados tendencija būti kitokiam, homoseksualui“, – svarstė politikė.
Teigė, kad požiūriui apie LGBT įtaką darė kirpėjas
L.Petraitienė pasakojo, kad ją kerpa homoseksualas. Esą jis turėjo įtakos jos pačios požiūriui apie LGBT.
„Mano kirpėjas yra homoseksualas. Labai šaunus vaikinas. Mudu pasikalbam, draugaujam, bendraujam ir panašiai. Ir aš jų nediskriminuoju. Bet kai tos eitynės pavirsta į tokį apsidarkymą, išsinuoginimą, man, kaip brandžiam žmogui yra nemalonu ir neelegantiška“, – kalbėjo L.Petraitienė.
Jos įsitikinimu, LGBT bendruomenė turi demonstruoti toleranciją aplinkai, nes dabar eitynės esą kaip pornografija.
L.Petraitienė pasakojo ankstesnių eitynių vaizdus mačiusi žiniasklaidoje, televizijoje.
„Nežinau, gal dabar šiemet tikrai sąmoningai pažiūrėsiu, gal yra pasikeitusios mados. Bet aš žiūrėjau prieš dvejus metus“, – tvirtino ji.
Teiraujantis, ar tikrai per televiziją rodė genitalijas, L.Petraitienė atsakė: „Pasižiūrėkit, kokia yra apranga – apsitempę, viskas krenta lauk, viskas matosi.“
L.Petraitienė: šešėlyje lieka vienišų tėvų šeimos
Jos įsitikinimu, Lietuvos visuomenė toleruoja LGBT bendruomenę ir per mažai dėmesio skiria vienišiems tėvams su vaikais.
„Pasižiūrėkit, kiek yra problemų, šeimų, kur vieniša mama augina vaiką, išsiskyrus, alimentų negauna. Kas tomis šeimomis rūpinasi? Šitos šeimos lieka šešėlyje, o šitos, kitokios, joms yra didesnis dėmesys negu toms šeimoms“, – dėstė L.Petronienė.
Klausiant, ar komentuodama publikaciją galvojo apie tai, kad yra kandidato į prezidentus patikėtinė, L.Petraitienė teigė, kad ja tapo balandžio 14 dieną, o komentarus esą parašė anksčiau.
Tačiau tai netiesa – kelis komentarus socialiniame tinkle „Facebook“ eitynių tema politikė parašė prieš tris dienas – balandžio 17-ąją.
V.Andriukaitis, kalbinamas LGBT eitynių tema, teigė, kad ši bendruomenė negali būti diskriminuojama, kiekvieno žmogaus orumas ir teisės turi būti gerbiamos.
V.Andriukaitis: šokiruoti gali ir kitos bendruomenės
„Kalbant apie LGBT bendruomenių organizuojamas eitynes, maršus, jie visose šalyse yra labai skirtingi. Tai priklauso nuo skirtingų kultūrinių kontekstų [...], nuo žmonių, dalyvaujančių eitynėse, kultūrinio lygio, išprusimo, estetikos ir daugelio kitų dalykų.
Neabejotinai yra tokių žmonių, kurie šokiruoja, bet čia neturi jokios reikšmės, ar tas žmogus priklauso mažumai, ar kam nors“, – aiškino pretendentas rinkimuose ir teigė, kad kai ką gali šokiruoti skustagalviai, demonstruojantys svastikas, juodas vėliavas, ar futbolo sirgaliai, einantys su alaus bokalais, besišlapinantys kur nori.
„Grubus kultūrinis lygis“, – tokį elgesį įvardijo V.Andriukaitis.
„Reikia galvoti, kaip pasiekti vis didėjančios tolerancijos, vis didėjančio susikalbėjimo. Reikia taip pat pasakyti aiškiai, kad jeigu aš elgiuosi iššaukiančiai, įžeidžiu ir kitą žmogų“, – kalbėjo jis.
Reikia galvoti, kaip pasiekti vis didėjančios tolerancijos.
Politikas pasakojo matęs ne vieną LGBT aktyvistų „paradą“.
„Ten kur jie atliekami estetiškai ir linksmai, karnavališkai, įtraukiant kitus žmones į tokį linksmą šou, tai viskas tvarkoj. Bet yra ir tokių dalykų, kurie man nesukelia estetinio pasitenkinimo, atskiri žmonės peržengia ribas“, – pasakojo V.Andriukaitis.
Su patikėtine žadėjo kalbėtis, G.Nausėdai pateikė patarimų
Teiraujantis, ar Lietuvoje vykstančių LGBT eitynių metu jam į akis krito nuogybės, politikas atsakė: „Nesu per daug pastebėjęs Lietuvoj. Negalėčiau pasakyti, kad mačiau kokią nors manifestaciją, kuri mane šokiruotų Lietuvoje. Bet kitose šalyse mačiau.“
Jis su L.Petraitiene žadėjo kalbėti ir kol kas neužsiminė, ar atšauks ją iš patikėtinės pareigų.
„Aš turiu su ja pasikalbėti. Gal ji panaudojo ne tuos žodžius, ar dar ką nors. Būtų labai gerai išvengti bet kokios konfrontacijos“, – sakė V.Andriukaitis.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje turėtume visiškai sureguliuoti partnerystės institutą.
Mano patarimas Gitanui – susitikti su Eltonu Johnu.
Klausiant, ar tai, jo nuomone, turėtų daryti Seimas, ar, kaip anksčiau teigė kitas kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda, visuomenė, pastarajam V.Andriukaitis pasiūlė paskaityti Konstituciją.
„Konstitucija įpareigoja įstatymų leidėją realizuoti visas žmogaus teises, laisves, pareigas ir atsakomybes. Tai yra iš Konstitucijos išplaukiantys dalykai. Jeigu Gitanui Nausėdai neaišku, tegul jis perskaito Konstituciją, – patarė jis ir pridūrė. – Mano patarimas Gitanui – susitikti su Eltonu Johnu, kompozitorium, ir susitikti su jo partneriu, ir susitikti su jų įvaikintu vaiku. Ir gal Gitanui truputėlį paaiškės.“
J.Juškaitė: nežinau, kokioje realybėje gyvena L.Petraitienė
Ekonomistas G.Nausėda apie tai, kad partnerystės klausimu Lietuvoje reikėtų referendumo, minėjo portalo Delfi.lt laidai „Dėmesio centre“.
„Žmonėms reikės gyventi toje pačioje visuomenėje. Tiek homoseksualiems, tiek heteroseksualiems. Visuomenė, sutikite, kol kas pasižymi nelabai dideliu tolerancijos lygiu“, – 2018 metų rugsėjį sakė jis. Tiesa, pastaruoju metu kalbėdamas skirtingų lyčių asmenų partnerystės tema, G.Nausėda referendumo, kaip formos atsiklausti visuomenės, nemini.
Žmogaus teisių centro Komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, komentuodama L.Petraitienės teiginius socialiniame tinkle, išreiškė nuostabą. Ji atkreipė dėmesį į mintį, kad LGBT šeimos „seniai pripažintos ir teisių turi daugiau nei normalios šeimos“.
„Nežinau, kokioje realybėje p. Petraitienė gyvena, bet šiuo metu Lietuvoje gyvenančios tos pačios lyties poros neturi galimybių įteisinti savo santykių jokia forma. Tos pačios lyties partneriai neturi galimybės įsivaikinti savo partnerio vaikų ar paveldėti turto, nemokant mokesčių valstybei, lyg partneriai būtų buvę du vienas kitam svetimi žmonės. Galima būtų rasti daugybę kitų pavydžių“, – atsakyme 15min dėstė J.Juškaitė.
Atkreipė dėmesį į socialdemokratų pažiūras
Ji išreiškė viltį, kad kandidato į prezidentus patikėtinė ras laiko susipažinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, susitikti su LGBT bendruomenės atstovais, sudalyvauti birželį vyksiančiose „Baltic Pride 2019“ eitynėse.
Ji taip atkreipė dėmesį į L.Petraitienės atstovaujamas pažiūras.
Keista girdėti, kai socialdemokratų partijos kandidatui padedantis asmuo skirto šeimas į normalias ir nenormalias.
„Keista girdėti, kai socialdemokratų partijos kandidatui padedantis asmuo skirto šeimas į normalias ir nenormalias – tokios nužmoginančios retorikos tikėtumeisi iš radikaliosios dešinės atstovų“, – nurodė Žmogaus teisių centro Komunikacijos vadovė.
Į šeimas, kaip teigė ji, „žmonės jungiasi vedini meilės, įsipareigojimo, atsakomybės jausmų“, o valstybės ir politikų užduotis – esą padėti šeimoms, o „ne jas rūšiuoti bei taip gilinti takoskyras visuomenėje“.
Lietuvos gėjų lyga, kaip nurodė organizacijos komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė, džiaugiasi, kad artėjant „Baltic Pride“ bei rinkimams viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama tos pačios lyties partnerysčių klausimu, tačiau, anot jos, dialoge neturėtų būti vietos neapykantai.
-
Lietuviai – vieni mažiausiai tolerantiškų LGBT žmonėms Europos Sąjungoje
-
Homoseksualumo nebeslepiantis Latvijos ministras: mes normalūs kaip ir visi kiti
-
Naujas 15min podkastas „Lapienytė sako“: ar įmanoma atvira diskusija apie savo orientaciją ir lytį Lietuvoje 2019 metais?
-
Kandidatų į prezidentus susitikime su moksleiviais: nuo egzaminų iki LGBT ir Rusijos
Šios kadencijos Seimo posėdžių salę pasiekė du su partneryste susiję teisės aktų projektai:
- „valstiečių“ registruotos Paveldimo turto mokesčio įstatymo ir Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti sutartis dėl bendro gyvenimo;
- liberalų inicijuotos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siūlyta įteisinti partnerystę kaip vyro ir moters ar tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą kuriant šeiminius santykius.
Pirmosioms pataisoms po pateikimo Seimas pritarė, toliau jos nebuvo svarstytos. Antrosios parlamente buvo atmestos. Apie visa tai daugiau – čia.
