Įkalbėjo medikus operaciją atlikti per vieną kartą
Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas pasakojo, kad eurokomisaras buvo operuotas praėjusią savaitę.
„Buvo atlikta rekonstrukcinė ausies operacija, t. y. buvo pašalinta daug metų besitęsusi problema. Ir anksčiau jau buvo diskutuota apie tokį sprendimą. Dėl intensyvaus darbo grafiko, tolimų ir dažnų skrydžių problema aštrėjo, plito lėtinis ausies funkcijos pažeidimas su uždegimo požymiais, ir jau nebelabai buvo galima atidėlioti. Buvo nuspręsta šią operaciją atlikti pas mus“, – teigė medikas.
Pats V.Andriukaitis papasakojo, kad operacijai jis ryžosi po to, kai ilgo skrydžio metu trūko kairės ausies būgnelis.
„Tuomet supratau, kad tai viskas, nes atsirado bėdų bendraujant, kadangi ausyje nuolat buvo papildomas didžiulis triukšmas. Kreipiausi į medikus Briuselyje ir jie pasiūlė dviejų etapų rekonstrukcinę operaciją. Tai būtų neišpasakytai ilgas pusės metų ar dar ilgesnis etapas, kuris mane labai suvaržytų esant dabartinėms darbo sąlygoms. Tuomet pasiskambinau prof. E.Lesinskui, klausdamas, ar galima būtų imtis drąsesnės intervencijos. Po apžiūros profesorius taip pat buvo linkęs operaciją daryti keliais etapais, tačiau aš ryžtingai pasisakiau už drąsesnį sprendimą ir mes nutarėme rizikuoti, nes man reikia greičiau sugrįžti į trasą“, – pasakojo politikas.
Pasak E.Lesinsko, kelių etapų operacija saugesnė, kadangi vieno etapo metu pašalinami esami pokyčiai, išvalytos uždegimo pasekmės, o antro etapo metu atkuriamas būgnelis, klausos kauliukai ir grąžinama klausa.
„Operacija pavyko, tikimės gerų rezultatų ir tikimės, kad jie išliks ir ateityje. Mat paciento ausų tie patys krūviai ir toliau lauks. Ausims svarbūs slėgio pokyčiai lėktuvui kylant ir leidžiantis, kartais uždegimas dėl to išsivysto ir sveikam žmogui, o jei lėtinė problema – dar sunkiau. Todėl turėjome tikslą ne tik atkurti normalią ausies struktūrą, gerą klausą, bet ir stengtis prevenciškai išsaugoti ausį nuo galimo vėlesnio poveikio“, – aiškino medikas.
V.Andriukaičiui naujas būgnelis buvo implantuotas iš jo paties kremzlinių audinių. Nors paprastai po tokios operacijos rekomenduojama į darbą negrįžti tris keturias savaites, eurokomisaras jau kitą savaitę planuoja grįžti į darbą, taigi reabilitacijos periodą planuoja sutrumpinti iki savaitės.
Eurokomisaro žinia visuomenei: mūsų medicina aukščiausio lygio
V.Andriukaitis negailėjo gerų žodžių Lietuvos gydytojams.
„Dabar galiu palyginti Lietuvos ir kitų šalių medicinos lygį ir noriu dar kartą nusiųsti žinią mūsų visuomenei: pas mus medikų lygis aukščiausias. Jie netgi drąsiai gali prisiimti riziką. Aišku, tai buvo ir mano spaudimas, ko nereikėtų daryti, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų medikai turi auksines rankas, moderniausią įrangą, žinių ir sugeba kelių etapų operaciją atlikti per vieną kartą. Aš esu pavyzdys, kad tai įmanoma“, – tikino eurokomisaras.
Jis pasidžiaugė, kad šiuo metu dvi klinikos – Santariškių ir Kauno – yra Europos referencinių tinklų narės ir patikino, kad iki 2019 m. šis tinklas mūsų šalyje bus labai išvystytas.
„Sukursime visas technines priemones, kad referentiniai centrai galėtų išnaudoti elektronines sveikatos prieigas, kad koncentruotųsi moksliniai tyrimai tuose centruose. Medicinos priemonės, vaistai negali būti sukuriami be klinikinių tyrimų, o tam reikia, kad mokslininkai, gamybininkai, inžinieriai, technologai dirbtų kartu“, – žadėjo politikas.
Kodėl šios operacijos rizikingos?
Pasak E.Lesinsko, kiekviena ausies operacija yra unikali.
„Norėtųsi visiems pacientams atkurti klausą ir tokios galimybės plečiasi, greitai žengiame į priekį, atliekame tas pačias operacijas, kurios atliekamos ir Vakaruose. Aišku, dažnai klausa, ypač dėl triukšmo poveikio, pažeidžiama negrįžtamai, nes ten jau yra smegenų, klausos nervo pažeidimas, tačiau traumų ar uždegimų sukeltus struktūrinius pokyčius galima atstatyti. Šiuo atveju kalbame apie būgnelio ir vidurinės ausies pažeidimą. Šalia yra svarbių nervų, stambios kraujagyslės, smegenys šalia, pusiausvyros sistema. Šios sistemos gali būti pažeistos, o mūsų tikslas jų funkcijas atkurti.
Tai mikrochirurgija, kadangi operacijos vyksta žiūrint į mikroskopą, nes išmatavimai kartais skaičiuojami milimetrų dalimis. Taip pat tai klausos rekonstrukcinės operacijos, kadangi mes atkuriame tiek anatomines struktūras, tiek jų funkciją. Gali būti labai gražus būgnelis, bet žmogus negirdi. Mums reikia padaryti taip, kad jis veiktų“, – aiškino centro vadovas.
Pasak jo, šių operacijų rizikos yra kelios. Kadangi šalia svarbūs nervai, tenka rizikuoti, kai norima pašalinti uždegimą visai šalia jų arba kitų gyvybiškai svarbių struktūrų. Suklydus galima tik pabloginti paciento klausą. Taip pat yra rizikos, kad ausis ateityje neatlaikys krūvio. Nuo tokių dalykų reikia apsidrausti, naudojant tam tikras metodikas ir technikas.
Kas labiausia kenkia mūsų klausai?
Rizikos veiksniai, dėl kurių prasideda klausos sutrikimai, gali būti labai įvairūs. Riziką didina dažni viršutinių kvėpavimo takų uždegimai vaikystėje (sloga, sinusitai, bronchitai), genetiniai veiksniai, triukšmas buityje (koncertai, sportas (pavyzdžiui, keturračiai), visą dieną nešiojami ausinukai).
Požymiai, signalizuojantys apie bėdą, ne visada akivaizdūs. Tam tikrais atvejais simptomai iš tiesų labai ryškūs ir gerokai blogina gyvenimo kokybę, bet kitais atvejais tiesiog blogėja klausa, šiek tiek pūliuoja iš ausies. Visgi medikas pasidžiaugė, kad lyginant su tuo, kad būdavo prieš 20 metų, žmonės jau kreipiasi laiku ir užleistų atvejų mažėja.
Tiesa, operacijos pacientams tenka palaukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Per metus Santariškių klinikose atliekama apie 150 klausą grąžinančių operacijų.
Prisiminė susitikimą su briedžiu
Dalindamasis savo pooperaciniais įspūdžiais V.Andriukaitis taip pat nepraleido progos „papolitikuoti“ triukšmo tema.
„Šiandien yra pasaulinė triukšmo prevencijos diena. Tačiau jei apžiūrėtume Lietuvos greitkelius ar kelius, pamatytume, kad juose labai mažai apsauginių triukšmo sienų. Turime gerą pavyzdį Vievyje, bet kiek mums dar jų trūksta! Daugelis ES valstybių jas pasistačiusios. Kyla klausimas: kodėl mes investuodami į asfaltą ES pinigus taip vangiai investuojame į nuo triukšmo saugančias sienas. Vangiai vyksta ir kelių saugos priemonių įgyvendinimas.
Žinote, kad esu turėjęs susitikimą su briedžiu (prieš keletą metų važiuodamas greitkeliu V.P.Andriukaitis partrenkė į kelią išėjusį briedį ir sunkiai susižalojo, – red. past.). Lenkijoje šiuo metu yra daugybė tiltų, kad žvėrys galėtų pereiti kelius nesukeldami pavojaus žmonių gyvybėms, pas mus to nėra. Taigi turime kalbėti, kaip panaudoti pažangą, struktūrinius fondus, kad mūsų miestai ir miesteliai būtų daug geriau apsaugoti nuo milžiniško automobilių keliamo triukšmo, kaip užtikrinti, kad sveikatai naudingos investicijos rastų kelią“, – aiškino eurokomisaras.
