„Čia yra kerštas, kad niekam nekiltų noras vykdyti parlamentinę kontrolę. (...) Tai, kas vyksta dabar, aš vertinu kaip išpuolį ir prieš pranešėją, ir prieš mane, ir prieš žiniasklaidą, ir prieš opoziciją“, – BNS trečiadienį sakė V.Bakas.
„Aš vertinu kaip didžiulį pavojų žodžio laisvei, nes, kaip suprantu, tyrimas pradėtas ir prieš žiniasklaidos priemonę, ir prieš pranešėją, ir prieš mane. (...) Kitaip tariant, tai yra kerštas, nes jei jie pripažins, kad tai, ką perdavė pranešėjas, yra valstybės paslaptis, tai išvis juoką kelia. Tu negali piktnaudžiavimo pakišti po valstybės paslaptimi“, – kalbėjo V.Bakas.
Praėjusią savaitę VSD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą (GP) prašydamas pateikti vertinimą, ar „pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas“.
Aš vertinu kaip didžiulį pavojų žodžio laisvei, nes, kaip suprantu, tyrimas pradėtas ir prieš žiniasklaidos priemonę, ir prieš pranešėją, ir prieš mane.
Kaip BNS sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė, departamentas kreipėsi į GP, kad gautų atsakymą, ar apklausiant pranešėją departamentas nepažeistų Pranešėjų apsaugos įstatymo ir tai negalėtų būti traktuojama kaip spaudimas.
Ji patvirtino, jog kol kas tyrimas dėl paviešintos riboto naudojimo informacijos nėra pradėtas. Ikiteisminį tyrimą dėl to pradėti galėtų prokuratūra, tačiau prieš tai turi gauti VSD vertinimą, ar pasirodžiusia informacija neatskleista valstybės paslaptį sudaranti informaciją. Pasak VSD atstovės, šį pradinį tyrimą departamentas ir siekia pradėti.
„Pranešėjai, kurie nebijo pranešti apie neteisėtus veiksmus vadovų, piktnaudžiavimus, yra pažangos variklis, kontrolės garantas. Ir įsivaizduokit, kai žmogus praneša apie tokius įvykius, nepaisant to, kad jie pasitvirtino, jie tarsi legalizuojami, ir po to dar pats pranešėjas yra persekiojamas“, – situaciją komentavo V.Bakas.
Kreipimesi į prokuratūrą VSD nurodo, kad naujienų portale delfi.lt kovo pradžioje paskelbtas raštas „ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę“. Anot VSD rašto, paskelbta informacija buvo su žyma „riboto naudojimo“ ir sudarė tarnybos paslaptį.
Delfi.lt publikacija pasirodė kovo pradžioje, tuo tarpu į GP departamentas kreipėsi balandžio 8 dieną – dieną po to, kai Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos teikimui VSD vadovą Darių Jauniškį skirti antrai kadencijai.
„Kai prezidentas ir Seimas palaimino šį vadovą ir atsisakė pradėti parlamentinį tyrimą, realiai buvo legalizuotas informacijos rinkimas ir jos naudojimas iš žvalgybos duomenų bazių. Nuo šiol, po to, kas įvyko, kai buvo išteisintas VSD vadovas ir pasakyta, kad čia didžiulis jo nuopelnas, mes legalizavome valstybėje situaciją, kai žvalgybos vadovai gali rinkti informaciją apie bet ką, visiškai nekontroliuojami, nes pavedimų žodžiu neįmanoma patikrinti, atsekti“, – sakė V.Bakas.
Aukštas žvalgybos pareigūnas pernai balandį informavo tuometinį NSGK pirmininką V.Baką apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą VSD. Pareigūno duomenimis, VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Žvalgybininko pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD rinko informaciją, sąraše nurodyta daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų.
Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
Atlikęs tyrimą dėl šio pranešimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau pasiūlė keisti darbo tvarką ir atsisakyti žodinių pavedimų tikrinti asmenis.