Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad komitetas nutarė kreiptis papildomos informacijos. Kreipiamasi bus į Viešųjų pirkimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
„Norėsime informacijos, ar tuo metu aukščiausi valstybės vadovai, turiu omenyje, ministrus pirmininkus, Seimo pirmininkus, NSGK vadovai buvo informuojami apie tų interesų grupių neskaidrią įtaką Lietuvos politinei sistemai“, – pabrėžė V.Bakas.
Komiteto pirmininko teigimu, informacija apie verslo grupių įtaką politiniams procesams prieinama tapo nuo sausio mėnesio. Iki tol tvyrojo įtarimai, tačiau jiems trūko argumentų ir įrodymų.
„Vienas iš VSD uždavinių yra konstitucinių pagrindų apsauga. Jei atsiranda galios centrų, kurie nenumatyti konstitucijoje, bet daro įtaką sprendimams, patys formuluoja sprendimus, tai yra iššūkis valstybės pamatams“, – apie „MG Baltic“ veiklos tyrimą VSD rankomis kalbėjo V.Bakas.
„Tai yra iššūkis ir specialiosioms tarnyboms. Padaryta aukščiausio lygio procesų analizė“, – pabrėžė NSGK pirmininkas. „Tikiuosi, kad ir šiame tyrime parodysiu, kad aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie nepageidaujamus procesus“, – pridūrė jis.
V.Bako teigimu, informacija apie verslo grupuočių įtaką buvo teikiama dar 2004 ir 2006 metais.
„Tuo metu jau buvo užuomazgų. Matėsi interesų grupių noras įsitvirtinti, daryti poveikį strateginiams sektoriams“, – sakė V.Bakas. Jis nekomentavo, kodėl politikai tuo metu nesiėmė griežtesnių sprendimų, kad būtų apsiginama nuo bandymų daryti įtaką.
NSGK pirmininkas patvirtino, kad tyrime minimos ne tik lietuviško kapitalo interesų grupės.
„Mes domėjomės penkiom, šešiom pagrindinėm grupėm“, – pasakojo V.Bakas.
Paklaustas, ar Seime liks nors viena politinė jėga, kuri nebus susijusi su korupcijos tyrimu, V.Bakas šyptelėjo ir tarė: „Nebūčiau toks tikras.“
„Norėtume, kad pasitikėjimas Seimu būtų atkuriamas“, – pabrėžė jis. „Mes neselekcionuojame ir neatrenkame“, – pridūrė V.Bakas.
„Kreipsimės į departamentą, kad būtų atvertos tos užtušuotos vietos“, – teigė jis.
NSGK pirmininkas pripažino, kad komitete kilo diskusija dėl platesnio duomenų atskleidimo visuomenei. Jo teigimu, visuomenė išties turėtų turėti galimybę pamatyti visą vaizdą.
„Kreipsimės į departamentą, kad būtų atvertos tos užtušuotos vietos“, – teigė jis.
„Bus naujos informacijos, kuri sukonstruos platesnį vaizdą. Bus apie ką pagalvoti ir saugumo analitikams, ir valdininkams, politologams“, – žadėjo V.Bakas.
Paklaustas, ar tyrime bus atskleista daugiau valdomos žiniasklaidos veikimo metodų, V.Bakas žadėjo, kad, be Tomo Dapkaus, bus minimos ir konkrečios žiniasklaidos priemonės.
„Bus žiniasklaidos priemonių“, – sakė NSGK pirmininkas.
Pakvietė liudyti Tomą Dapkų
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako asmeniškai pakvietęs žurnalistą Tomą Dapkų liudyti komiteto atliekamame tyrime dėl nederamos verslo įtakos politiniams procesams.
V. Bakas BNS teigė tai padaręs, kai sulaukė žurnalisto pasipiktinimo dėl į viešąją erdvę patekusios žvalgybos pažymos apie jo veiklą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) komitetui perduotoje pažymoje rašoma, kad būdamas koncerno „MG Baltic“ tarpininku T. Dapkus užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.
„Vakar man paskambino T. Dapkus ir pradėjo priekaištauti, kad čia nutekėjo informacija, parodė nepasitenkinimą. Tai aš jam pasakiau – ateikite ir liudykite komitetui“, – BNS trečiadienį sakė V. Bakas.
„Šiandien aš informavau komitetą, kad T. Dapkui yra siūloma liudyti“, – pridūrė jis.
Parlamentaras teigė, jog komitetui sutikus, T. Dapkus gaus oficialų kvietimą liudyti.
Pasak V. Bako, NSGK jau anksčiau yra svarstęs kviesti liudyti šį žurnalistą, o jis T. Dapkui asmeniškai tai pasiūlė „mažiausiai du kartus“.
Klausiamas, kodėl nekviečiami liudyti komiteto tyrimo medžiagoje figūruojantys „MG Baltic“ atstovai, Seimo narys atsakė, kad NSGK nekviečia asmenų, turinčių statusą teismui neseniai perduotoje politinės korupcijos baudžiamojoje byloje.
T. Dapkus BNS teigė ne kartą susitikęs su V. Baku ir suteikęs jam informaciją, kuri gali būti naudinga parlamentiniame tyrime, ypač dėl Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ įtakos Lietuvoje.
„Pirmininkas yra užsiminęs apie galimybę liudyti, tačiau oficialaus kvietimo nesu gavęs. Kita vertus, po to, kai šmeižikiška medžiaga buvo paviešinta, esu į jos „faktus” atsakęs spaudoje. Kaip žurnalistas esu įpratęs, kad kita nuomonė yra išklausoma prieš laidą, o ne po jos“, – sakė jis.
Anot VSD rašto Seimo komitetui, T. Dapkus tapo „MG vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybės pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir / ar šantažo įrankį“.
Eugenijus Gentvilas kreipėsi į VSD, prašydamas atskleisti užtušuotas pavardes
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad būtų atskleista pažymoje esanti informacija.
„Viskas, kas pažymoje yra juoda, turi tapti vieša. Jei kažkas turėjo drąsos nutekinti pažymą žiniasklaidai, reikalauju VSD turėti drąsos atskleisti užslaptintas vietas. Ši pažyma yra per daug svarbi visuomenei ir visam politiniam pasauliui. Nusipelnėme ne dozuotai gaunamos informacijos, o visko iškart.
Galbūt kažkam naudinga yra slėpti tas vietas, tačiau tikri liberalai siekdami absoliutaus skaidrumo reikalaujame atverti tą Pandoros skrynią. Į mus valosi batus, nelaukiant teismo yra daromas politinis vertinimas nepaliekant liberalams nei teisės, nei galimybės suprasti, kas vyksta už nugaros. Negalime žinoti to, ko nežinome – atskleiskite užtušuotas vietas“, - rašoma E. Gentvilo pareiškime.
