„Aš manau, elektroninis balsavimas leistų labiau įtraukti žmones į pačius rinkimus – kad ateitų, kad balsuotų. Galbūt nereikėtų pradėti elektroninio balsavimo nuo Seimo arba Prezidento rinkimų, bet kalbant apie savivaldos rinkimus, mes galime tą padaryti, pabandyti“, – ketvirtadienį vykusios Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio metu kalbėjo valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narys ir pridūrė, kad balsavimą internetu taip pat galima būtų išbandyti seniūnaičių rinkimų arba gyventojų apklausos metu.
V.Bakas nenuogąstavo, kad pritaikius balsavimą internetu pašalinės įtakos rizika rinkimų rezultatams išaugs.
Elektroninis balsavimas, mano galva, pasitarnautų dar vienam Lietuvos proveržiui.
„Suklastoti žmogaus parašą nėra taip sudėtinga. Jeigu mes, pavyzdžiui, norime klastoti rinkimus, ir dabar yra būdų tai padaryti. Yra būdų, kaip apsisaugoti nuo rinkimų klastojimo, bet elektroninis balsavimas, mano galva, pasitarnautų dar vienam Lietuvos proveržiui – kalbu apskritai apie proveržį einant į technologijų pažangą“, – teigė parlamentaras.
Kol kas klausimas Seimo nepasiekė
Seimas Balsavimo internetu pagrindų įstatymą planavo svarstyti rugsėjį, tačiau kol kas šis klausimas posėdžių salės nepasiekė.
Seimo pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės teigimu, spalį dėl minėto įstatymo projekto parlamentarai taip pat nebalsuos, bet klausimas, kadangi artėja rinkimų laikotarpis, esą yra aktualus ir jį ketinama nagrinėti rudens sesijoje.
„[Lapkritį] šis klausimas gali būti, jeigu bus iniciatyva pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir [klausimas bus] įtrauktas į darbotvarkę. Iki rudens sesijos pabaigos vienaip ar kitaip visi į darbotvarkę įrašyti klausimai bus aptariami“, – 15min sakė R.Baškienė.
Balsavimo internetu pagrindų įstatymu siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus.
„Įstatymo projektas numato, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau bus įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu, sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, naikinamos prielaidos balsuojančių internetu rinkėjų papirkinėjimui“, – rašoma teisės akto aiškinamajame rašte.
Balsavimo internetu informacinę sistemą ketinama įdiegti iki 2019 metų liepos. Seimui priėmus visų rinkimų įstatymų pakeitimus, piliečiai, pagal planą, balsuoti internetu galėtų 2020 metų spalio mėnesį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min paaiškina: kaip Estijoje veikia internetinis balsavimas?
Balsavimo internetu galimybę skeptiškai yra įvertinę vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmasis tikino, kad „kol nėra galimybės užtikrinti 100 proc. rinkimų teisėtumo ir balsų skaičiavimo objektyvumo“, turėtume balsuoti tradiciškai.
Prezidentė D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad balsavimas internetu Lietuvoje neužtikrintų slaptumo ir saugumo.
„Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – BNS 2017-ųjų balandį teigė D.Grybauskaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, profesorė Ainė Ramonaitė anksčiau 15min yra teigusi, kad balsavimas internetu būtų naudingas kai kurioms partijoms, taip pat – kad kol kas neaišku, kaip būtų užtikrintas saugumas.
Mokslininkė, remdamasi Estijos, Šveicarijos pavyzdžiais, prieštaravo minčiai, kad įvedus balsavimą internetu dalyvaujančiųjų rinkimuose skaičius išaugtų.
„Neseniai domėjausi moksliniu darbu apie situaciją Šveicarijoje, kur keliuose kantonuose yra įvestas elektroninis balsavimas ir išvada rodė, kad šis įvedimas nei kiek nepadidino rinkėjų aktyvumo. Tie, kas balsuoja, tie balsuoja, nesvarbu kokiomis priemonėmis, o nebalsuojantiems poveikio nėra“, – komentavo A.Ramonaitė.
Tie, kas balsuoja, tie balsuoja, nesvarbu kokiomis priemonėmis.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) šįmet paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad įtaką 2019-aisiais Lietuvoje vykstantiems rinkimams gali daryti Rusija.
„Tikėtina, kad artėjant 2019 metų Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje, sieks, kad jai palankios jėgos keltų kandidatus rinkimuose ir turėtų savo atstovus valdžios institucijoje“, – rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad informacinių atakų taikiniais gali tapti rinkimų procesas.
