Neeilinis uždaras Seimo NSGK posėdis turėtų vykti trečiadienį. Jis rengiamas komiteto vicepirmininko Lauryno Kasčiūno ir komiteto narių Virgilijaus Aleknos, Arvydo Anušausko bei Vytauto Bako iniciatyva.
Parlamentarai iš VSD direktoriaus D.Jauniškio nori išgirsti informaciją apie Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I.Rozovos veiklą.
Konkrečiai – apie dalyvavimą Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje. Kai kurie politikai mano, kad šios organizacijos veikla, siekdamas savo tikslų, gali naudotis Kremlius.
Po pastarojo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginio, birželio pabaigoje vykusio Tbilisyje, kuriame kalbą iš Sakartvelo parlamento pirmininko vietos sakė Rusijos Dūmos narys Sergejus Gavrilovas, šalyje kilo masiniai protestai.
VSD komentarų šia tema iki Seimo NSGK posėdžio neteikia. Kai kurie komiteto nariai kalba apie po rytdienos posėdžio galinčius sekti tolimesnius žingsnius, pavyzdžiui, klausimus LLRA-KŠS kandidatams į ministrus.
Gali būti grėsmingiau, nei atrodė
Seimo NSGK nario A.Anušausko teigimu, yra požymių, kad I.Rozovos dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje yra gerokai grėsmingesnio pobūdžio, nei galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Susipažinus su VSD informacija, anot jo, bus svarstoma galimybė imtis tolesnių žingsnių, kaip apsaugoti Lietuvos parlamentinę sistemą nuo galimo pažeidžiamumo nacionalinio saugumo požiūriu.
Seimo NSGK vicepirmininkas L.Kasčiūnas pastebėjo, kad Kremlius intensyviai naudoja įvairias organizacijas ir tarptautinius formatus, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, švelninti tarptautines sankcijas, kurti Kremliaus kaip krikščioniškų vertybių gynėjo iliuziją.
Jis sakė, kad Lietuvos politikų pareiga yra būti budriems ir netapti priešiškos mums valstybės instrumentais.
Opozicijos atstovai priminė, kad praėjusią savaitę į mūsų šalies parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Georgis Kandelakis, ragindamas Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja.
Jie nurodė, kad, pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Tiesa, Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas mano, kad I.Rozovos dalyvavimas asamblėjos renginyje nesukėlė grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Jeigu tai būtų kažkokios grėsmės valstybės saugumui ar galimai sulaužyta priesaika, šiurkščiai pažeista Konstitucija, tai yra vienos priemonės ir jas turėtų atlikti Seimas. Tačiau sakyti, kad jos veiksmai kelia nacionaliniam saugumui grėsmę – nemanau“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė jis.
Svarbu užtikrinti nacionalinio saugumo interesus
Seimo NSGK nario V.Bako nuomone, neturi likti jokių abejonių, kad partijos, kuri dalyvaus Vyriausybės veikloje ir turės du ministrų postus – LLRA-KŠS, frakcijos Seime nariai ir jų veikla galėtų kelti rizikų valstybei nacionalinio saugumo požiūriu.
„Yra tam tikrų aplinkybių, su kuriomis, matyt, turėtų susipažinti komiteto nariai, pasigilinti į tam tikras nerimą keliančias situacijas ir tada priimti tolimesnius sprendimus“, – sakė jis.
Yra tam tikrų aplinkybių, su kuriomis, matyt, turėtų susipažinti komiteto nariai, pasigilinti į tam tikras nerimą keliančias situacijas ir tada priimti tolimesnius sprendimus.
Priminsime, kad vidaus reikalų ir susisiekimo ministrais prezidento yra patvirtinti du Seimo LLRA-KŠS frakcijos nariai – Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius. Ar patvirtinti atnaujintos sudėties Vyriausybės programą, Seimas spręs kitą savaitę.
Anot V.Bako, esama tam tikrų įtarimų dėl I.Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje ir dėl pačios organizacijos veiklos.
Noras giliau pasidomėti tuo Seime kilo ne tik dėl protestų Sakartvele, bet ir dėl kitų aplinkybių.
„Kodėl būtent dabar? Aš minėjau – vis dėlto frakcijos nariai artimiausiu metu ketina vadovauti dviem strateginėms ministerijoms: tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek Susisiekimo ministerijai, kurioje persipina ne tik visokie vidaus, bet ir geopolitiniai interesai. Tai mums svarbu užtikrinti, kad būtų užtikrinti nacionalinio saugumo interesai šiose srityse“, – pabrėžė neseniai valdančiųjų „valstiečių“ frakciją Seime palikęs parlamentaras.
V.Bakas mano, kad išklausius VSD informaciją seks kiti žingsniai.
„Neatmetu galimybės, kad bus kviečiami kandidatai (į ministrus – red.past.) į komitetą arba jiems bus užduodami klausimai pratęstoje Seimo sesijoje“, – teigė jis.
Neatmetu galimybės, kad bus kviečiami kandidatai į komitetą arba jiems bus užduodami klausimai pratęstoje Seimo sesijoje.
Neįžvelgia grėsmės Lietuvai
Vertindama kolegų iniciatyvą surengti neeilinį Seimo NSGK posėdį, I.Rozova sakė, kad tai jų sprendimas.
„Jeigu jiems norisi aptarti tą klausimą, dėl kurio aš išvis negaliu suprasti, kodėl toks triukšmas kilo, tai tegul jie tada posėdžiauja ir svarsto. Pažiūrėsime“, – kalbėjo parlamentarė.
I.Rozova pasakojo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje dalyvaujanti nuo praėjusių metų. Minint 25-ąsias jos įkūrimo metines Seimą pasiekė kvietimas į organizacijos renginį. Nuspręsta, kad į jį vyks I.Rozova.
„Dabar peržiūrėjau dokumentus. Po to, kai buvo pasirašyti visi steigimo dokumentai, labai dažnai ponas Nikolajus Medvedevas (signataras, buvęs Seimo narys – red. past.) dalyvavo posėdžiuose. Po to buvo pertrauka, kadangi Seime nebuvo ortodoksų. Ir praėjusiais metais pirmą kartą buvau, bandžiau susipažinti su darbu ir iš tikrųjų man yra įdomu. Aš manau, nėra jokios grėsmės Lietuvai nuo mūsų dalyvavimo toje organizacijoje“, – mano ji.
Aš manau, nėra jokios grėsmės Lietuvai nuo mūsų dalyvavimo toje organizacijoje.
Kai kuriems politikams manant, kad per Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją Kremlius gali skleisti savo įtaką, propaguoti „rusiško pasaulio“ idėjas, I.Rozova aiškino, jog dėl to buvo tik vienas Sakartvelo parlamento nario raštas, kuriame raginama pasitraukti iš šios organizacijos.
„Aš per buvimą tos organizacijos renginiuose nepastebėjau jokios įtakos, jokių ženklų, kad tai iš tikrųjų būtų taip. Ten dalyvauja ir Rusijos delegacija. Bet, tarp kitko, paskutiniame renginyje, kuris buvo Tbilisyje, buvo 25 šalių delegacijos ir daugiau nei 15 šalių atstovai buvo kaip kviesti svečiai“, – akcentavo parlamentarė.
Supranta, kas gerai, o kas blogai šaliai
I.Rozova tikino, kad Rusijos atstovai nebandė su ja kažkaip išskirtinai bendrauti ir panašiai.
„Be abejo, ne. Noriu, kad jūs suprastumėte – aš tiek metų esu politikoje ir suprasti, kas yra gerai, o kas yra blogai man ir mano šaliai, aš jau kaip nors galiu. O iš tikrųjų bendravimas labai įdomus, kadangi ten buvo mano kolegos ir iš Estijos, Latvijos, ir tokių šalių kaip Jordanija, Juodkalnija ir taip toliau“, – pasakojo politikė.
Klausiama apie Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos renginio, sukėlusio masinius protestus Sakartvele, epizodą, I.Rozova sakė mananti, kad tai buvo „gerai suplanuota provokacija“. Ji prisiminė, kad tuo metu prasidėjus posėdžiui ji sėdėjo salėje.
„Ir kada žmonės kai kurie atėjo į salę, mes nesupratome, kas tai yra. Pasirodo, kad tai yra Sakartvelo parlamento atstovai iš opozicijos. Ir iš karto, kai jie atsirado salėje, jau pilna buvo žurnalistų, jau pilna buvo žmonių su plakatais ir taip toliau. Mus išvežė iš parlamento rūmų su apsauga. Mes grįžome į viešbutį. Bet kol mes ėjome iki savo autobuso, jau aplink parlamentą buvo pilna žmonių ir tai buvo gerai suorganizuoti žmonės su lozungais, plakatais ir taip toliau“, – teigė I.Rozova.
Sprendimą, ar toliau dalyvauti Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikloje, jos manymu, turi priimti Seimas. Jeigu parlamento valdyba komandiruos dalyvauti šios organizacijos renginiuose, ji tikino neatsisakysianti.
