Taip jis kalbėjo prokurorams atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl M.Basčio padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą.
Pasak V.Bako, toks teisėsaugos sprendimas nepanaikina M.Basčio politinės atsakomybės.
„Mūsų atveju tai nieko nereiškia. Tai buvo politinis procesas, kuris vadinamas parlamentiniu tyrimu, taip pat vyksta apkaltos procesas. Dar yra teisinis, baudžiamasis procesas, kurį vykdo prokuratūra. Aišku, ponas Bastys ir jo gynyba nori suplakti šiuos procesus ir pasakyti, kad politinis ir teisinis procesas yra tas pats. Iš tikrųjų taip nėra“, – BNS trečiadienį sakė NSGK vadovas.
„Politinio proceso metu buvo nustatyti pono Basčio kaip politiko veiklos aspektai, kurie buvo priešingi valstybės interesams, kurie buvo priešingi prioritetams, įtvirtintiems aukščiausiuose politiniuose dokumentuose“, – pridūrė jis.
„Šis (prokuratūros) sprendimas visiškai nieko nekeičia ir pono Basčio nereabilituoja. Kas yra svarbiausia, jis nepaneigia jo veiksmų“, – teigė V.Bakas.
Seimas yra patvirtinęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių su Rusijos valstybinių kompanijų ir nusikalstamo pasaulio atstovais atlikusio NSGK išvadas, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos interesus, o jo ryšiai su Rusijai dirbančiais asmenimis kelia grėsmę šalies saugumui.
Pats M.Bastys teigia, kad Seimo išvada yra labai panaši į Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Pasak jo, prokurorams atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal šį straipsnį parlamento išvada netenka pagrindo.
V.Bakas tokius argumentus atmeta.
„Baudžiamajame kodekse nėra nei vieno žodžio, kurio nėra lietuvių kalbos žodyne. Ponas Bastys puikiai supranta, kad jo veikla, jo ryšiai ir jų pobūdis buvo apibūdinti pakankamai tiksliai – jie yra priešingi Lietuvos interesams, jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sakė parlamentaras.
Parlamentarui Seime yra inicijuota apkalta dėl žvalgybos pareigūnų medžiagoje aprašomų M.Basčio ryšių su Rusijos atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad teisėsauga ikiteisminį tyrimą M.Basčio atžvilgiu atsisakė pradėti antradienį.
Pasak prokurorų, Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje apie M.Basčio ryšius „nėra informacijos, kuri patvirtintų, kad Seimo nario M.Basčio veiksmuose galėjo būti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 118 straipsnyje, ar kitų nusikalstamų veikų požymių“.
„M.Bastys prašyme prieš jį pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių jo veiksmus kaip turinčius nurodyto nusikaltimo požymių. Todėl M.Basčio (...) prašymą vertinti kaip pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat nėra pagrindo“, – sakė R.Stundienė.
Jos teigimu, Valstybės saugumo departamentas prokurorams nurodė neturintis papildomos informacijos dėl M.Basčio galbūt padarytų nusikaltimų.
Žvalgybos vertinimu, M.Basčio ryšiai daro jį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
Pats parlamentaras sako Seimo nario priesaikos nesulaužęs. M.Bastys teigia, kad prieš jį vykdomas politinis susidorojimas.
