Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2018 07 18

V.Bakas teisinasi, kodėl praleido daugiausia Seimo posėdžių

Pasibaigus Seimo pavasario sesijai suskaičiuota, kiek parlamentarai praleido plenarinių posėdžių. Dažniausiai juose nedalyvavo parlamentiniam tyrimui dėl verslo įtakos politikams vadovavęs „valstietis“ Vytautas Bakas. Jis teigė posėdžius praleidęs dėl susitikimų ir kitų darbų, susijusių su didžiulio dėmesio sulaukusiu tyrimu.
Vytautas Bakas
Vytautas Bakas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Tačiau Seimo pirmoji vicepirmininkė įsitikinusi, kad plenariniai posėdžiai yra svarbiausia parlamentaro pareiga, tad susitikimus organizuoti reikia tada, kai posėdžiai nevyksta. Anot politikės, jau rudenį Seimas turėtų svarstyti, ar griežtinti bausmes posėdžius be priežasties praleidžiantiems politikams.

Priežastis – NSGK tyrimas

Seimo interneto puslapio, kuriame pateikiamos Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvados, duomenimis, daugiausia posėdžių be priežasties praleido Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Suskaičiuota, kad politikas nedalyvavo 12 iš 60 posėdžių ir to nepateisino. Po du posėdžius jis praleido kovo ir balandžio mėnesiais, septynis – gegužę ir vieną birželį.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Seimo posėdis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./ Seimo posėdis

Tačiau pats V.Bakas tvirtai teigė, kad nepraleido nė vienos darbo parlamente dienos. Anot jo, atliekant parlamentinį tyrimą dėl verslo įtakos politikams jam teko dalyvauti ne viename susitikime ar dirbti kitus su tyrimu susijusius darbus tuo pačiu metu, kai vyko plenariniai posėdžiai.

„Nė vienos savo dienos parlamente nesu praleidęs be priežasties. Apskritai, nesu jų praleidęs. Pavasarį galėjo būti, kad posėdžių metu buvo daug susitikimų, susijusių su parlamentiniu tyrimu. Kai kuriuos posėdžius teko derinti su darbu atliekant parlamentinį tyrimą, rašant išvadas. Nesu praleidęs nė vienos dienos“, – komentavo V.Bakas.

Iš tikro daugiausia posėdžių NSGK pirmininkas praleido gegužę, kai buvo rašomos parlamentinio tyrimo išvados, kurias komitetas paskelbė gegužės 30-ąją.

Be to, V.Bakas kalbėjo, kad tiek komiteto nariai, tiek sekretoriatas, atlikdami tyrimą ir ruošdami išvadas, dirbo neskaičiuodami valandų ir kartais net savaitgaliais.

„Visi žmonės supranta, kokia buvo įtampa, mes su patarėjais dirbome savaitgaliais. Tai, ką matė žiniasklaida ir visuomenė, buvo tik rezultatas, o buvo dar daug pasiruošimo darbų. Tikiuosi, kad Seimo valdyba įvertins ir bent jau mano komandos ir biuro žmonėms sumokės ne tik už pagrindinį darbą, bet ir už tai, ką jie dirbo po darbo valandų ir savaitgaliais“, – kalbėjo NSGK pirmininkas V.Bakas.

Nors V.Bakas stiprių konkurentų dėl daugiausia praleistų posėdžių neturi, nuo jo ne itin daug atsilieka „valstiečiai“ Kęstutis Smirnovas ir Valius Ąžuolas, praleidę po septynis posėdžius. Po šešis posėdžius be pateisinamos priežasties praleido LVŽS frakcijos narys Valerijus Simulikas, socialdemokratai Algirdas Sysas ir Algimantas Salamakinas, taip pat konservatorė Agnė Bilotaitė ir iš konservatorių frakcijos pasitraukęs Mantas Adomėnas.

Po keturis posėdžius be priežasties, EPK duomenimis, praleido valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis, Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Irina Rozova, „valstiečiai“ Audrys Šimas ir Justas Džiugelis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Seimas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./ Seimas

Nepraleido nė vieno posėdžio

Tuo tarpu 27 parlamentarai gali pasigirti pavyzdingu lankomumu. Tarp jų LLRA-KŠS atstovai Česlavas Olševskis ir Michalas Mackevičius, „valstiečiai“ Rima Baškienė, Lauras Stacevičius, Agnė Širinskienė, Dainius Kepenis, Antanas Baura, Kęstutis Bacvinka ir t.t.

Seimo internetinio puslapio duomenimis, nė vieno posėdžio nepraleido ir konservatoriai Jurgis Razma, Sergejus Jovaiša, Paulius Saudargas, Edmundas Pupinis, Vytautas Juozapaitis, „socialdarbiečiai“ Andrius Palionis, Irena Šiaulienė ir Artūras Skardžius, liberalas Virgilijus Alekna, „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius bei Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Siūlė taikyti nuobaudas

Kiek anksčiau valdančiųjų atstovai siūlė, kad be pateisinamos priežasties plenarinius posėdžius praleidžiantys Seimo nariai būtų baudžiami. Siūlyta, kad už nepateisintą nedalyvavimą jiems būtų taikomos piniginės nuobaudos – už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį atlyginimas būtų mažinamas 5 proc.

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė pritaria tam, kad be priežasties posėdžius praleidusiems Seimo nariams už tai būtų mažinama alga. Anot jos, parlamentarams turi galioti tokios taisyklės, kaip ir kitiems dirbantiesiems.

Ji priminė, kad pataisoms dėl nuobaudų už be priežasties praleistus posėdžius Seimo salėje buvo pritarta po pateikimo. Jos buvo perduotos svarstyti dviem komitetams – Agnės Širinskienės vadovaujamam Teisės ir teisėtvarkos komitetui bei „socialdarbietės“ Rimantės Šalaševičiūtės vadovaujamam Socialinių reikalų ir darbo komitetui, kuriame dirba ir pati R.Baškienė.

„Šitas pasiūlymas, kad negauni atlyginimo už tą dieną, kai nebuvai posėdyje, yra įstrigęs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pateikimą šis įstatymo projektas praėjo, papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo – svarstė, yra pritarta tam pasiūlymui“, – kalbėjo R.Baškienė, pridurdama, kad tikisi, jog įstatymo projektas bus pateiktas rudens sesijos metu.

Siūlomi pakeitimai ne tik įteisintų nuobaudas už posėdžių nelankymą be priežasties, bet ir įpareigotų parlamentarus, gyvenančius Seimo viešbutyje, padengti komunalines išlaidas ir pan. R.Baškienė teigė, kad šis klausimas, nors ir labai aktualus, yra perkeliamas iš vienos sesijos į kitą, o kartais keliauja net ir per kadencijas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rima Baškienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rima Baškienė

Anot politikės, Seimo nariai posėdžius gali praleisti dėl komandiruočių, sveikatos problemų ar nelaimių šeimoje, tačiau visais kitais atvejais plenarinis posėdis turėtų būti parlamentaro prioritetas. Be to, kaip kalbėjo R.Baškienė, vieną dieną Seime nepasirodęs politikas iš karto praleidžia du posėdžius – rytinį ir vakarinį.

„Tai yra nepaaiškinama. Galbūt atsiranda tokių problemų, dėl kurių Seimo narys negali atvykti į darbą, bet tada turi būti ar gydytojo pažyma, ar komandiruotė. Jei to nėra, vienareikšmiškai, už tą dieną Seimo narys neturėtų gauti atlyginimo“, – sakė R.Baškienė.

Pasak jos, parlamentarai dažnai nedalyvavimą posėdyje bando paaiškinti susitikimais. Visgi, R.Baškienės nuomone, dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose yra privalomas, o važinėti į susitikimus reikia kitomis dienomis, kai posėdžiai nevyksta.

Jau dabar Seimo statute nurodoma, kad parlamentarui, be svarbios priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto numatytas balsavimas, to mėnesio atlyginimas gali būti mažinamas trečdaliu.

„Tai tikrai nėra ta logika, kuri atitiktų šių dienų reikalavimus“, – sakė R.Baškienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos