Debatuose, kurie vyko „Perone“, dalyvavo Ramojus Girinskas (Partija „Jaunoji Lietuva“), Petras Gražulis (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Waldemaras Tomaszewskis (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga), Mykolas Majauskas (išsikėlęs pats), Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partija), Remigijus Lapinskas (Lietuvos žaliųjų partija), Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija), Valdas Tutkus (Lietuvos regionų partija), Rasa Budbergytė (Lietuvos socialdemokratų partija), Valdas Benkunskas (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytautas Sinica (Nacionalinis susivienijimas) ir Eglė Radvilė (Liberalų sąjūdis).
Debatus moderavo LRT Tyrimų skyriaus redaktorė Indrė Makaraitytė.
-
Kandidatai į Vilniaus merus – apie „žolę“: vieni neslepia bandę, bet dažnesnis kitas atsakymas
-
Kultūra augina Vilnių ar Vilnius augina kultūrą: kaip jos ateitį mieste įsivaizduoja kandidatai į sostinės merus?
-
V.Landsbergis ar A.Brazauskas? Pasirinkti buvo lengva ne visiems kandidatams į Vilniaus merus
-
Kandidatai į Vilniaus merus – KET pažeidėjai: neteko teisių dėl girtumo ir chuliganizmo, mokėjo baudas
-
Kandidatai į sostinės merus: išgarsėjo skandalais ir skambiomis frazėmis, bet kuo čia dėtas Vilnius?
Akcentavo ir savo gimimo vietą, ir vilniečių įsitraukimą
Pirmiausia kandidatai gavo minutę prisistatyti.
R.Girinskas sakė, kad „Jaunoji Lietuva“ gali pažadėti viską, kad tik balsuotų už ją. Patikslinęs, kad tik juokauja, jis teigė, kad ši partija – vienintelė likusi konservatyvi politinė jėga.
P.Gražulis teigė, kad Vilniaus Lukiškių aikštėje pastatys paminklą visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę. Taip pat jis ragino nepasiduoti madoms ir nekeisti orientacijos, likti tikromis moterimis ir tikrais vyrais.
Trečiasis prisistatęs Waldemaras Tomaszewskis teigė esąs tikras vilnietis, nes ne tik jis čia gimė, bet ir jo mama, seneliai ir proseneliai, jų sodas likęs Lazdynuose, tad myli Vilnių ir gerai žino, ką čia reikia padaryti. Taip pat jis akcentavo, kad svarbu kovoti su korupcija, o jaunimas turi gauti realią paramą, o ne vien iš „sorošinių fondų“, kurie esą kreipia viena linkme.
Waldemaras Tomaszewskis teigė esąs tikras vilnietis, nes ne tik jis čia gimė, bet ir jo mama, seneliai ir proseneliai, jų sodas likęs Lazdynuose.
M.Majauskas akcentavo, kad jis yra savarankiškas, nepriklausomas kandidatas, tad jis nusiteikęs įgyvendinti ne tik savo programą, bet ir geriausias politinių partijų idėjas.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė padėkojo rengėjams už debatų galimybę visoje Lietuvoje. Ji sakė, kad Vilniaus savivaldoje dalyvaujanti jau nuo 2011 metų, tad nuolat girdinti tas pačias problemas, kurias ir yra nusiteikusi spręsti.
R.Lapinskas pirmiausia priminė, kad jis Lietuvos žaliųjų partijos atstovas, tad esą belieka tikėtis, jog jo partija nebepainiojama su „valstiečiais“. Jo tikslas, kaip teigė, išlaikyti harmoniją tarp miestiečių ir gamtos, akcentavo, kad reikėtų iškastinį kurą pakeisti atsinaujinančiais energetikos šaltiniais.
T.V.Raskevičius priminė, kad jis „ateities meras“, teigdamas, jog rinkimuose yra „kandidatas be kamščių, kandidatas be cirkų, Voldemortas, kuris nori grįžti į valdžią“, o jis savo ruožtu yra „su ir už“ – su vilniečiais ir už visų interesus. Jis taip pat pabrėžė, kad nepalaiko kitų kandidatų teiginių, jog Vilniuje viskas blogai – esą atvirkščiai, viskas yra gerai, tereikia eiti ta pačia kryptimi.
V.Tutkus teigė, kad Regionų partijos požiūris yra naujesnis, tad vilniečiai galės dalyvauti miesto valdyme, esą asmeniškai visi galės dalyvauti priimant sprendimus ir į tą nuomonę bus atsižvelgiama. Jis pabrėžė, kad Vilnius yra šeima, kur gyvena įvairių tautybių atstovai ir visi jie čia turi jaustis kaip namie.
R.Budbergytė pareiškė, kad jeigu Tomas sakė esąs ateities meras, tai ji būtų dabarties merė. Ji pasižadėjo, kad jeigu bus išrinkta, tai įgyvendins visą savo programą. O Vilnius tapsiąs tikrai patogus miestas, kaip yra Praha, Bratislava ir pan.
T.V.Raskevičius teigė, jog rinkimuose yra „kandidatas be kamščių, kandidatas be cirkų, Voldemortas, kuris nori grįžti į valdžią“, o jis savo ruožtu yra „su ir už“ – su vilniečiais ir už visų interesus.
V.Benkunskas teigė, kad moka spręsti krizes ir įgyvendinti projektus, o apie jo pasiekimus kalba darbai. Jis priminė savo šūkį „be cirkų“ ir kvietė palaikyti ir jį, ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus.
V.Sinica pabrėžė, kad svarbu, jog Vilnių reikia planuoti, derinti interesus ir įtraukti į miesto valdymą ir bendruomenes ne tik rinkimų metu, bet ir visą laiką.
E.Radvilė teigė, kad jos programa – apie kasdienį Vilnių, kad čia būtų gera gyventi, apie skaitmeninį Vilnių, kur galima panaudoti dirbtinį intelektą, apie globalų Vilnių, kad bet kuris vilnietis, gyvenantis bet kuriame pasaulio kampe, jaustų Vilnių kaip savo sostinę. Ji pabrėžė gimusi ir užaugusi Vilniuje.
Geri ir blogi R.Šimašiaus darbai
Paprašyti nurodyti tris gerus mero Remigijaus Šimašiaus darbus ir tris tokius, kurie atrodo blogi, netinkami, jie tokių nekartotų, kandidatai tam gavo po minutę. Anot E.Radvilės, pirmas geras dalykas yra tas, kad Vilnius tapo trečia inovacijų sostine Europoje. O kaip blogus ji nurodė gatvių siaurinimą, blogą viešojo transporto valdymą ir blogą švietimo paslaugų tinklą.
V.Sinica pritarė, kad gatvių humanizavimas yra pirmasis blogas darbas. Toliau jis pabrėžė, kad pradėtos ideologizuoti viešosios erdvės – paminėjo suoliukus, kurie jam nepatinka. Kaip tikrai gerą pavyzdį jis paminėjo naująją Pilaitės mokyklą, nors esą su statybomis ir pavėluota.
Anot V.Benkunsko, per aštuonerius metus labai pagerėjo situacija su dviračių takais, jų atsirado daugiau, tereikia juos sujungti į vieną tinklą. Jis paminėjo kaip gerą pavyzdį ir tai, kad Vilnius turi geriausias ir blogiausias mokyklas, dėmesys švietimui esąs buvo juntamas.
„Pagrindinis R.Šimašiaus geras darbas turbūt buvo tas, kad leido man dirbti mano darbus“, – pašmaikštavo vicemeras.
Pagrindinis R.Šimašiaus geras darbas turbūt buvo tas, kad leido man dirbti mano darbus.
Blogi, anot V.Benkunsko, darbai yra apleista gatvių infrastruktūra, kurią reikės taisyti, taip pat esą istorinės atminties dalykams reikėtų skirti daugiau dėmesio.
R.Budbergytė teigė, jog palyginus pirmą ir antrą R.Šimašiaus kadencijas atrodo, kad lyg būtų du skirtingi žmonės. Esą pirmosios kadencijos metu rūpintasi miestiečių namais, kiemais, kovota su tais, kurie užėmė valstybinę žemę Žvėryne, dabar ten dviračių takai, pėsčiųjų perėja, esą už tai jam pliusas. O štai antrosios kadencijos pradžioje jis esą baigė karjerą kaip meras.
V.Tutkus sakė, kad prie blogų darbų jis priskiriantis siaurinamas gatves, ten esą ne visur net autobusai pravažiuoja, jis apie tai kalbėjęs ir su ugniagesiais, kitomis tarnybomis. Esą mintis buvo gera, bet įvykdymas blogas. Nacionalinis stadionas esą irgi kelia klausimų, nes už tą pačią sumą galima buvo pastatyti keturis tokius kaip S.Dariaus ir S.Girėno stadionus.
T.V.Raskevičius teigė, kad visų pirma „Remigijus ištraukė Vilnių iš skolos, antras – sutvarkė Neries krantinę ir trečias geras darbas – pakeitė požiūrį į žmogų, nes nebereikia teisme bylinėtis, kad galėtum praeiti Gedimino prospektu“.
Galiu pažadėti, jeigu mane išrinksite meru, netikėtų skyrybų ir vestuvių nebus, nebent leisit Seime kitaip.
Kaip blogus darbus jis nurodė, jog R.Šimašiui pritrūko „ugnelės“ ginti pokyčius, kad Vilnius taptų patogus visiems, ne tik automobiliams, kartais jam esą nepavyko atskirti asmeninio gyvenimo nuo politinės ir visuomeninės veiklos: „Galiu pažadėti, jeigu mane išrinksite meru, netikėtų skyrybų ir vestuvių nebus, nebent leisit Seime kitaip.“
R.Lapinskas gerą pažymį R.Šimašiui rašytų už tai, kad išlaikė Vilnių kaip laisvos dvasios miestą, skirtas dėmesys ir tarptautiniam pripažinimui. Be to, atsirado daugiau galimybių sportuoti, važiuoti dviračiu ir t.t. Blogai, kad laiku nepereita prie žaliojo kuro, todėl tenka deginti mazutą, netinkama planuota plėtra, o ir kamščiai vis dar kausto sostinę.
I.Kačinskaitė-Urbonienė irgi akcentavo viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimą savivaldybėje, per mažai dėmesio kamščiams, mokykloms ir darželiams. Tiesa, dėl papildomo dėmesio švietimui ji uždėjo dabartiniam merui ir pliusą.
M.Majauskas pareiškė, kad pirmas geras darbas yra, jog nebuvo padaryta „daug blogų darbų“. Anot jo, R.Šimašius stengėsi ir daug pasiekė, esą sugebėjo dirbti su skirtingomis politinėmis jėgomis, rasti bendrus sprendimus. Taip pat pritraukė savo srities profesionalų, kaip Povilas Poderskis, Tomas Gulbinas. Blogų jis nevardijo, esą jie jau išvardinti kitų kandidatų.
W.Tomaszewskio teigimu, Vilnius daugiakalbis, daugiakultūris miestas, tad vilniečiai dėkingi už galimybę savo kalba kalbėti savivaldybės priėmime, atsiranda gatvių pavadinimų užrašai kitomis kalbomis. Kaip R.Šimašiaus minusą jis nurodė, kad taip esą ir nepavyko sutvarkyti Miesto plėtros departamento, kuriame „stagnacija ir labai didelė korupcija“.
Kamščiai, gatvių siaurinimas blogai, o štai konservatorių įtakos sumažinimas iš esmės pagrindinis pliusas, anot W.Tomaszewskio, bet blogai, kad pateko į LGBT radikalų įtaką.
P.Gražulio teigimu, prie gerų darbų yra Pilaitės mokykla, Lazdynų baseinas, skolas sumažino. Prie blogų – nerenovuoti namai, kai šildomas oras, gatvių siaurinimas ir kamščių problemų nesprendimas.
R.Girinskas prisipažino, kad labai seniai balsavo už Artūrą Zuoką, tačiau esą nei tramvajaus, nei metro neturime, tačiau ir R.Šimašiaus esą pirmas blogas darbas, kad nėra Vilniuje „didelio pralaidumo viešojo transporto“. Antras blogas darbas – tankinimas, kai kiekviename lopinėlyje auga naujas namas, o negalvojama apie infrastruktūrą prie jų.
Krymo klausimas – be abejonių
Po šio aptarimo gerų ir blogų darbų, debatų vedėja I.Makaraitytė pasakė, kad yra dar vienas klausimas, kuris iš esmės vienintelis, bet į jį atsakyti būsią lengva ir greitai: kam priklauso Krymas?
Abejonių nekilo nė vienam kandidatui – visi vieningai atsakė, kad Ukrainai.
M.Majauskas pabrėžė, kad tai būsiąs pagrindinis dalykas buriant valdančiąją daugumą, esą manantiems kitaip nebus vietos toje daugumoje. Į tai replikavo šalia sėdėjusi I.Kačinskaitė-Urbonienė: „Mykolai, jūs neturite frakcijos, ar mes kažko nežinome?“, taip primindama, kad M.Majauskas neturi nei partijos, nei komiteto sąrašo užnugario.
Iš publikos debatų dalyviai sulaukė klausimų apie civilinę saugą ir jos užtikrinimą pavojaus atveju, apie žolės šienavimą. Taip pat – apie nevyriausybines organizacijas, jų veiklos finansavimą, dienos centrus vaikams, naktinį sostinės gyvenimą.
