Netrukus LSDP rinks naują pirmininką. V.Blinkevičiūtė paskelbė dalyvausianti rinkimuose. Apie sprendimą siekti socdemų lyderio posto kiek anksčiau pranešė taip pat Europos Parlamente (EP) dirbantis Juozas Olekas.
„Aš labai džiaugiuosi tuo ir didžiuojuosi mūsų partija, kad mes iš tikrųjų, tikiuosi, rinksime partijos pirmininką ar pirmininkę ne iš vieno kandidato. Ir tikrai tikiuosi, kad pas mus bus demokratijos šventė, ne taip, kaip konservatorių partijoje. Mes partijos pirmininko tikrai nepaskirsime, mes partijos pirmininką išrinksime“, – interviu 15min politiniams oponentams įgėlė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė.
Ne visada išlaikė išbandymą valdžia
– Nuo sausio mėnesio jūsų partija dirba be nuolatinio pirmininko, turi laikinąjį vadovą. Partijai nesėkmingai susiklostė Seimo rinkimai, buvęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sulaukė kolegų niuksų ir liko tiek be frakcijos seniūno Seime, tiek be Seimo vicepirmininko posto. Galiausiai buvo priverstas trauktis. Kas ir kodėl atsitiko LSDP?
– Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad tiek LSDP, tiek kitos partijos, bet kokios kitos organizacijos yra gyvi organizmai. Būna ir pakilimų, ir kritimų, ir tam tikrų nuopuolių – tai yra natūralu. Tik svarbiausia, kad mes rastume bendrus būdus, kaip įveikti visus tuos sunkumus.
Aš, pavyzdžiui, nenorėčiau taip pesimistiškai viso to vertinti. Todėl, kad vertinkime ne tik Seimo rinkimus. Mes atsigręžkime truputį ir atgal. Iš tikrųjų mūsų LSDP gerus rezultatus parodė savivaldos rinkimuose prieš porą metų. Geri rezultatai buvo rinkimuose į EP.
Aišku, didesni lūkesčiai buvo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą. Tikrai visi tikėjomės, kad daugiau mūsų bičiulių bus išrinkta. Bet yra, kaip yra. Todėl mes nebeturime gręžiotis atgal, mes tiesiog privalome visi susikaupti, susivienyti ir eiti į priekį.
Dabar mūsų partijoje vyksta vidiniai partijos pirmininko rinkimai. Aš labai džiaugiuosi tuo ir didžiuojuosi mūsų partija, kad mes iš tikrųjų, tikiuosi, rinksime partijos pirmininką ar pirmininkę ne iš vieno kandidato.
Ir tikrai tikiuosi, kad pas mus bus demokratijos šventė, ne taip, kaip konservatorių partijoje. Mes partijos pirmininko tikrai nepaskirsime, mes partijos pirmininką išrinksime.
– Partijos skyriai kelia kandidatus. Jūsų kolega, taip pat europarlamentaras J.Olekas jau pasakė, kad apsisprendė ir dalyvaus LSDP pirmininko rinkimuose. Skyriai kelia ir jūsų kandidatūrą. Ar jūs apsisprendėte ir dalyvausite rinkimuose?
– Taip, labai tvirtai sakau: taip, Vilija Blinkevičiūtė dalyvaus LSDP pirmininko rinkimuose. Ir, štai, kodėl padariau tokį sprendimą. Todėl, kad aš tikrai esu įsitikinusi, kad Lietuvoje turi būti normali, europietiška, demokratiška kairioji partija. Kur kiekvienas žmogus turėtų būti matomas.
Aš visą gyvenimą išdirbau besirūpindama žmonėmis socialinėje srityje: ar Lietuvoje dirbdama, ar dabar dirbdama EP. Esu įsitikinusi, kad būtent socialdemokratai turi būti tie, kurie pirmiausia rūpinasi dirbančiais žmonėmis: ar žmonės turi normalias darbo sąlygas, ar gauna pakankamus atlyginimus, ar pakankamas pajamas, ar turi visus socialinius draudimus, kad galėtų iš tikrųjų normaliai gyventi.
Pagaliau – ko trūksta mūsų šeimoms, auginančioms vaikus, ar pakankamos jiems yra paslaugos, prieinamos ir kokybiškos suteikiamos? Ar mūsų neįgalūs žmonės iš tikrųjų realiai turi galimybes integruotis į mūsų visuomenę, mūsų gyvenimus, kad nesiskirtų nuo kitų žmonių.
Arba pagaliau mūsų jaunimas: ar jaunimas čia realizuos save, čia kurs šeimas, čia gimdys ir augins vaikus. Ir todėl labai tvirtai apsisprendžiau, kad socialdemokratai turi būti ta partija, kuri visa tai garantuotų mūsų žmonėms savo darbais, ir todėl sakau: „taip“.
– Jūsų klausant – iš tiesų socialdemokratinės idėjos, mintys, bet daug kas pasakytų, kad jūsų partija per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo ta politinė jėga, kuri ilgiausiai dirbo valdžioje, Vyriausybėse. Tai kaip čia atsitiko, kad to neturime dabar Lietuvoje?
Kita vertus, noriu teirautis apie G.Palucko siūlytą atsinaujinimo viziją. Regis, partija atsinaujino, buvo pristatyta ir naujosios socialdemokratijos Lietuvai programa, bet dabar, panašu, kad tarsi vėl grįžta į tą pradinį tašką. Juolab kad toje kitoje – atskilusioje socialdarbiečių pusėje – prabylama, jog galbūt reikėtų konsoliduotis, jungtis ir panašiai. Kaip čia viską matote?
– Noriu pasakyti, kad mes, socialdemokratai, iš tikrųjų buvome ne vieną kartą valdančiojoje daugumoje. Ne vieni, bet su kitomis politinėmis jėgomis.
Tikrai esame priėmę nemažai gerų sprendimą. Netgi toje srityje, kur aš aštuonerius metus buvau socialinės apsaugos ir darbo ministre, buvo daug gerų sprendimų.
Manau, kad ir praeitoje kadencijoje, kai „valstiečiai“ vadovavo, jie važiavo iš esmės ant tų bėgių, kuriuos mes kažkada nutiesėme. Aš kalbu apie vaiko pinigus, man dirbant ministre jie atsirado visiems vaikams.
Kad ir praeitoje kadencijoje, kai „valstiečiai“ vadovavo, jie važiavo iš esmės ant tų bėgių, kuriuos mes kažkada nutiesėme.
Kada mes kalbame apie pagalbą tėvams, auginantiems vaikus, apie motinystės, tėvystės atostogas ir taip toliau, tai tada tas pagrindas buvo padėtas. Vėlgi, kada mes žiūrime į dirbančius žmones, kad jie gautų atlyginimus ne mažesnius, tada irgi tie pagrindai buvo padėti.
Bet, turiu sutikti su jumis, kad iš tikrųjų kartais atsitinka taip, kad ne visada visi praeina išbandymą valdžia. Išbandymas valdžia yra labai sunkus išbandymas, ir ne kiekvienam duota tai.
Nukrypimas nuo socialdemokratinių idėjų, nebematymas eilinio dirbančio, gyvenančio, vaikus auginančio, šeimas kuriančio žmogaus – ar tai būtų jaunas, ar vyresnis žmogus – va, čia yra ta blogybė, kad kartais atrodo, jog mes nebepamatome tikrųjų vertybių, iš ko susideda mūsų gyvenimas.
Tiesą pasakius, G.Paluckas padarė tikrai labai didelį darbą dėl mūsų atsinaujinimo, kad žmonės vėl suprastų, jog socialdemokratai yra tikra europietiška partija, kad esame atvira partija, kad mes turime matyti kiekvieną žmogų ir dirbti su kiekvienu žmogumi.
Aš sutinku, kad tam reikia laiko, jog žmonės suprastų, suvoktų, vėl iš naujo duotų pasitikėjimo mandatą. Aš labai tikiu, kad jeigu už mane balsuos mano partiečiai ir būsiu išrinkta partijos pirmininke, mes gausime tą pasitikėjimo mandatą. Nes LSDP – tikra europietiška, atvira, moderni kairioji partija – Lietuvoje reikalinga kaip oras, vanduo ir ugnis.
ES biurokratizmas
– Kaip situacija dėl koronaviruso vertinama Europos Sąjungoje (ES)? Dirbate EP, tai, matyt, iš pirmų lūpų – iš europinės politikos sprendimų priėmėjų, žinote, kas ir kaip.
Skirtingos Bendrijos šalys skirtingai kovoja su šia pandemija, krize. Kaip visa padėtis matoma iš Briuselio?
– Mes ne vieną kartą EP – tiek atskiruose komitetuose, tiek plenariniuose posėdžiuose – svarstėme esamą situaciją. Iš esmės jau visi metai tam yra skirti ir dabar galima jau daryti kai kuriuos apibendrinimus, kurie turbūt nenauji bus ir Lietuvoje.
EP mes konstatavome, kad nebuvome pasiruošę šitokiam išbandymui, kaip COVID-19, ir buvo padaryta tam tikrų klaidų. Pirmiausia galiu pasakyti, kad mes įvardijome, jog tam tikras klaidas padarė ir Europos Komisija (EK).
Mes pavėlavome įsigyti vakcinų, ir į tai mes atkreipėme dėmesį savo EP rezoliucijoje, jog buvo padarytos tam tikros klaidos, vėlavimai ir kad to reikėtų išvengti.
Tiesą pasakius, ES institucijose yra per daug biurokratinių mechanizmų. Kol praeini tuos biurokratinius mechanizmus, žiūrėk, traukinys ir nuvažiavo.
Todėl tai yra skaudžios pamokos, kurias turime išmokti.
Bet, jeigu žiūrėčiau iš kitos pusės, atsimenu, pirmojoje kadencijoje, kai prieš dešimt metų buvau išrinkta į EP, tuomet visą Europą ir pasaulį buvo apėmusi globali ekonominė, finansinė ir kartu socialinė krizė. Koks dabar skirtumas tarp šios COVID-19 pandemijos ir tuometės krizės?
O skirtumas tas, kad tada daugelis ES valstybių, taip pat ir Lietuva, nuėjo taupymo keliu. Iš karto iš žmonių, kurie ir taip vos suduria galą su galu, atėmė pensijas, atlyginimus sumažino, vaikų išmokas nuėmė. Tas buvo Lietuvoje. Tas, ne taip skausmingai, bet buvo ir kai kuriose kitose ES valstybėse.
O dabar einama nebe taupymo keliu. Nes mes ne vieną kartą konstatavome EP priimdami savo politines nuostatas ir rezoliucijas, kad tuo metu buvo padarytos klaidų ir iš jų reikia pasimokyti.
Tiesiog noriu pasakyti, kad dabar mes investuojame daugiau ir priėmėme labai gerų sprendimų dėl finansinių mechanizmų, dėl ES atsigavimo fondo.
Tai yra milijardinės lėšos, kurios ateina ir ateis į kiekvieną valstybę. Tik didžiulė atsakomybė valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai, kad tas lėšas panaudotų labai sąžiningai.
Didžiulė atsakomybė valstybėms narėms, taip pat ir Lietuvai, kad tas lėšas panaudotų labai sąžiningai.
Tiek dirbantiems, tiek ieškantiems darbo žmonėms, kurie darbo neteko dėl pandemijos, tiek verslo palaikymui, kad darbo vietos neišnyktų, ypač atkreipiant dėmesį į smulkius ir vidutinius verslininkus bei verslus, kad darbo vietos būtų išsaugotos. Dabar tai yra svarbiausia.
– Bet visi šie finansiniai įsipareigojimai, kurie pinigų lietumi žyra dabar, guls ant būsimųjų kartų.
– Bet jūs man pasakykite, ar yra koks nors kitas kelias? Nes ir dėl būsimųjų kartų čia lygiai taip pat tos investicijos daromos. Tai yra investicijos, socialinės investicijos, kurios iš tikrųjų yra būtinos mūsų visuomenei, visai Europai ir ne tik Europai. Ir jauniems žmonėms, ir vyresniems.
Nes vėl pasakyti, kad mes nieko nedarysime, lauksime, gal viskas savaime pasitvarkys ir pasidarys, taip nebus.
Jūs pasižiūrėkite, kokia dabar pandemijos metu yra situacija darbo rinkoje, užimtumo srityje ir kokia ji bus pasibaigus pandemijai galbūt už keleto mėnesių ar kitais metais.
Kiek pas mus Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę žmonių, kurie ieško darbo ir nedirba. Ir aš girdžiu dabartinę valdžią, kuri sako, kad, ai, tai čia jie ne visi nori darbo, jie nedirba, jie gal kur nelegaliai dirba. Stop.
Taip iš principo negalima mąstyti. Juk tie žmonės, gerokai virš 200 tūkstančių – dabar dar daugiau turbūt, iš tikrųjų neturi darbo, jeigu jie ten registruoti.
Valdžia negali skatinti nelegalaus darbo, kad tu iš kažkur prisiduri, ar turi, ar tau kažkas moka grynais ir nelegaliai tai daro. Tai jokiu būdu to negalima toleruoti.
Ypač jauni žmonės nukentėjo per pandemiją, nes labai dažnai jaunimas dirba nenormuotą darbo dieną, ar nepilną darbo laiką. Tos darbo vietos būna tokios nestabilios, jos dažnai išnyksta pirmiausia. Ir nukenčia jauni žmonės. Todėl investuoti į tai yra tiesiog būtina.
Aš sakau: nieko Lietuvoje nėra brangesnio, brangiausią turtą turime tik žmones – nieko kito. Jeigu mes į juos – į jų protus, į jų prisitaikymą prie pasikeitimų, reikalingų darbo rinkoje, į jų įgūdžių darbotvarkę – neinvestuosime, o galvosime, kad viską galima sudėti į betoną, nieko nebus, gerbiamieji.
Visos Lietuvos neuždarytų
– Kaip I.Šimonytės Vyriausybė tvarkosi su pandemine krize, karantinu ir parama žmonėms, verslams? Čia visokių nuomonių girdisi.
– Tikrai turbūt nerasčiau nė vieno žmogaus Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, kuriam dabar neskaudėtų.
Kadangi turbūt kiekviena šeima nuo pandemijos yra nukentėjusi – ir tiesiogine prasme praradusi artimuosius, ir galbūt darbo netekusi, ir galbūt psichologinė įtampa didžiulė, ir užsidarymo vien tik šeimos burbule labai sudėtingos pasekmės būna.
Buvau sau davusi žodį, kad išlaikysiu tą europietišką politiką, tam tikrą kultūrą europietiškos politikos ir nekritikuosiu tol, kol nesuėjo tie trys mėnesiai. Bet kadangi jie – jau čia pat, tai leisiu sau išsakyti.
Tiesą pasakius, pradžia tai buvo nekokia. Mano supratimu, ministrai atėjo pilni entuziazmo, bet reikia suprasti, kad atsakomybė yra labai didžiulė. Ką pasako ministras, ką premjerė, tą iš karto išgirsta mūsų žmonės ir tuo galbūt tiki.
Aš klausydavausi kelių ministrų per dieną ir galvodavau, tai kuris čia dabar sako tiesą? Ar bus kažkaip karantinas atlaisvintas, ar galės žmonės judėti, ar taip, ar kitaip?
Aš klausydavausi kelių ministrų per dieną ir galvodavau, tai kuris čia dabar sako tiesą?
Taip negali būti. Žmonės įaudrinti, labai jautrūs psichologiškai, todėl susitarkime, kas teikia informaciją, kaip ją pateikia ir kuo turi tikėti mūsų žmogus.
Na, galbūt pasitaisys – pradžia.
Kitas dalykas – pati pradžia irgi buvo toks prisvilęs blynas. Sakė, kad bus kitoniški, kai atėjo. Tai aš tikėjausi naujos politinės kultūros, bet pradžioje labai jau nenorėjo pripažinti opozicijos. Ogi nebus taip, kad bus tik viena partija. Visą laiką bus valdanti dauguma, visą laiką bus opozicija. Įsiklausyti ir girdėti būtina visas puses. Kitaip rezultato nebus.
Dabar dėl karantino ir visų ribojimų. Tiesą pasakius, kad ir labai nepopuliaru, tie ribojimai yra būtini. Kito kelio nėra.
Briuselyje jau nuo spalio mėnesio jie yra. Skridau į teisėkūros pranešimo dėl Globalizacijos fondo derybas su Taryba – tuo metu pirmininkavo Vokietija, ir su Komisija. Tos derybos galėjo vykti tik gyvai.
Tai tiesiog pamačiau, kad nuo spalio pradžios Belgija visa buvo užsidariusi. Neveikė niekas. Ir iki šiol neveikia – nei kavinės, nei restoranai. Komendanto valanda įvesta – nuo 22 iki 6 val. negalima išeiti iš namų, neveikia sporto klubai, grožio salonai. Tikrai yra labai didelis suvaržymas.
Bet kas ten veikia ir yra kitaip nuo Lietuvoje. Mokyklos veikia. Vis tik jie apsisprendė, kad reikia daryti viską, jog vaikai nenukentėtų, gautų kokybiškas švietimo paslaugas. Ir todėl mokyklos veikia – testuojami vaikai, testuojami mokytojai, mokyklos bendruomenė.
Kitas dalykas – jie užsidarė sienas, sugriežtino tvarką. Pavyzdžiui, kai aš dabar skrendu į Briuselį – pirmadienį vėl skrisiu, aš turiu pasidaryti testą, turėti, be abejo, jį neigiamą. Aš turiu užpildyti formas ir pasakyti, dėl ko aš ten vykstu. Kadangi mano darbo vieta yra EP Briuselyje, Belgija mane įleidžia. Jeigu ne, aš neturėčiau teisės atvykti.
Bet kaip pasakė jų valdžia: ko jūs nepatenkinti? Taigi jūs keliaukite po Belgiją, Belgija tokia graži šalis. Po Belgiją gyventojai gali keliauti tarp regionų, ne taip, kaip Lietuvoje, kai yra uždarytas keliavimas tarp atskirų mūsų rajonų ir savivaldybių.
Dabar jau atvirai tą sakau: nelabai tą suprantu. Nes tenka išgirsti kai kur viešojoje erdvėje, kad kas nori, tas kažkur nuvažiuoja prisigalvojęs visokių darbų. Kadangi yra daug nesąžiningų žmonių – tą reikia suprasti.
O, kita vertus, galbūt žmonės kitaip jau nebegali elgtis. Todėl galbūt ribokime savaitgaliais, gal žiūrėkime švenčių proga, pajūrį galbūt, bet tikrai ne visą Lietuvą uždarykime.
Iš tikrųjų Vyriausybei linkėčiau sėkmės. Žinau, kad ką tik pateikė Vyriausybės priemonių planą. Reikėtų į jį dar įsigilinti ir pažiūrėti, kokius sprendimus ji priims vienoje ar kitoje srityje.
Bet labai labai prašyčiau, kad iš tikrųjų būtų pakankamai jautrumo mūsų žmonėms – ir dirbantiems, ir vaikus auginantiems, ir darbo vietas kuriantiems. Nes be to nieko gero nebus. Tai yra svarbiausia.
– Esminis dalykas įveikiant koronaviruso pandemiją yra vakcinacija. Kaip žinia, kyla įvairių būgštavimų – kai kurie žmonės paprasčiausiai bijo, išgirsta visokios dezinformacijos, melagienų, trūksta geros informavimo kampanijos ir iš mūsų valdžios.
ES planas buvo paskiepyti apie 70 proc. populiacijos, kad įgytume kolektyvinį imunitetą, iki vidurvasario. Apie tai kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Bet, bėda, kad vakcinų kol kas tokiais kiekiais neatkeliauja.
Kokios naujausios žinios iš Briuselio? Kiek realu, kad kompanijos paspartins vakcinų tiekimo tempus? Antra, ar jūs pati skiepysitės?
– Vienareikšmiškai skiepysiuos – kitaip ir būti negali. Todėl, kad aš gerbiu kitus žmones, kurie yra šalia manęs, ir galvoju, jog tai yra tiesiog būtina ir privalu. Taip, kaip aš esu pasiskiepijusi ir skiepijuosi kasmet nuo gripo, taip, kaip skiepijuosi ir nuo pneumonijos, ir net nuo erkinio encefalito. Kadangi žmogus turi rūpintis savimi, savo aplinkiniais – taip pat.
Mano mama, kuriai 93-eti metai, praeitą savaitę kaip tik gavo pirmą vakcinos dozę. Ir klausiu: Mamyt, kaip tu jautiesi? Na, mama mano ir sako: Žinai, dukryte, puikiai, tik bakstelėjo ir nieko daugiau nejaučiu.
Tai dabar mama laukia, kovo 17 dieną bus antra dozė.
Lygiai taip pat galvoju, kad ir visi žmonės turi pirmiausia rūpintis savo ir savo aplinkinių sveikata.
Tik kitas dalykas yra tas, kada mes sulauksime tų vakcinos dozių.
Vėlgi EP ir Komisiją buvome išsikvietę ir reikalavome, kad būtų paspartinta vakcinų gamyba, nes į tai yra investuotas ne vienas milijardas eurų, kad greičiau tai vyktų. Gauname tuos pačius pažadus, kad jau kovo mėnesį turėtume pajusti, jog vakcinos dozių ateis kur kas daugiau, negu kad dabar yra.
Tiesą sakant, aš išklausiau ir EK pirmininkės Ursulos von der Leyen. Ji tikrai pabrėžė tai, kad mokslas aplenkė pramonę. Mokslas sukūrė vakcinas, jos yra, dabar viskas yra gamyboje. Ar sugebėsime pagaminti taip greitai? Kol kas atrodo, kad dar stringa gamyba ir į tai investuoti reikia kur kas daugiau, ir EK, ES institucijos tai daro, kaip ir valstybės narės tai daro.
Planai ir norai, galbūt vilties davimas mūsų visiems žmonėms, tai tikrai yra, kad kaip galima daugiau žmonių mes paskiepytumėme, kalbama apie 70 proc. iki vasaros. Bet šiuo metu, matyt, stringa tai. Duok, Dieve, kad tai pavyktų, bet, ko gero, taip gali ir nebūti. Bet tikėkimės, nes spartinti gamybą ir žmonių skiepijimą yra tikrai būtina.
Kaip ir minėjau pradžioje mūsų pokalbio, kad šiek tiek pradžioje ES pavėlavo su užsakymais. Bet, žinoma, mes turėjome elgtis solidariai ir gerai, kad tuos užsakymus darė bendrai ES, kaip viena didelė šeima. Nes su atskirais, pavieniais ir mažais tikrai, matyt, niekas į kalbas būtų nesileidę – dėl kokio milijono dozių, niekam neįdomu tai būtų.
Tikėkimės, kad tai pavyks. Bet kol kas klaustukų yra labai didelių, kada mes kalbame apie vasarą. Bet, aš tikiuosi, kad rudenį tikrai viskas bus gerai.
EP dar nepradėtas skiepijimas, nes mes turime tai suderinti ir vedame derybas su Belgijos vyriausybe. Pradžioje buvo manoma, kad galėsime pradėti EP skiepijimą kovo viduryje, tačiau iš tikrųjų stringa vakcinų pateikimas, taip pat – Belgijos valstybei.
Tai, manau, kad visa tai gali nusikelti. Ta pati pradžia, kur prioritetinės grupės eitų – aš į ją nepatenku, pateksiu šiek tiek vėliau, matyt, po Velykų jau nusikels visa tai. Mūsų darbuotojų yra iš įvairių valstybių ir, aš kiek žinau, jie tikrai labai visi nusiteikę, kai tik bus galimybė, pasiskiepyti. To linkiu ir visiems Lietuvos žmonėms.
Apie Stambulo konvenciją – daug netiesos
– Pastaruoju metu Lietuvoje įkaito aistros dėl Stambulo konvencijos ir tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimo – vėl atgimė diskusijos apie tai. Į Seimo pavasario sesiją gali keliauti projektai dėl Konvencijos ratifikavimo ir įstatymo pakeitimai dėl partnerystės įteisinimo.
Matyt, matėte, kas vyksta viešojoje erdvėje, koks susipriešinimas, kiek temperatūra yra įkaitusi. Ką apie tai galvojate – apie tokio pobūdžio diskusijas? Kokia jūsų nuomonė tiek apie pačią Konvenciją, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę?
– Tai, kad vyksta diskusijos, yra gerai. Diskusijos turi būti ir nuomonės įvairių pusių turi būti išklausytos. Ir tai aš labai gerbiu.
Kokiu tonu jos vyksta, tai negerai. Aš esu įsitikinusi, kad mes kiekvienas turime teisę išsakyti savo nuomonę: vieni gali pritarti, kiti gali nepritarti. Tačiau iš tikrųjų baisiausia tai, kad yra labai daug netiesos pasakoma apie pačią Konvenciją, kuri yra skirta niekam kitam, tik kovai su smurtu prieš moteris, prieš mergaites artimoje šeimos aplinkoje. Taip pat – ir prieš vyrus ar berniukus.
Aš niekaip nesuprantu, iš kur gimsta tos melagienos, fantazijos ir, svarbiausia, kam tai naudinga, kad tiesiog jau nebematyti paties turinio, dėl ko ši Konvencija buvo priimta ir gimė. Bet tiesiog einama ir skleidžiama, kad dabar tai bus viskas blogai.
Dabar yra blogai, mano mielieji. Argi yra normalu, kaip išaugo pandemijos laikotarpiu smurtas prieš moteris, prieš silpnesniuosius? Jeigu vien tik per sausio mėnesį Lietuvos policija gavo apie 5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Ir apie 80 proc. nukentėję yra moterys.
Girdžiu iš kai kurių politinių partijų, kad mums nereikia šitos kovos su smurtu konvencijos, nes mes viską turime – Lietuvoje mes visko turime pakankamai, jog galėtumėme kovoti su smurtu prieš moteris. Tai kodėl jis toks didžiulis?
Kodėl kas trečia moteris yra patyrusi įvairų smurtą: psichologinį, fizinį, seksualinį, pagaliau finansinį? Kodėl taip yra? Tai jeigu turime viską ir nieko netrūksta, kodėl mes bijome, kad tai pasikeistų?
Kodėl kas trečia moteris yra patyrusi įvairų smurtą: psichologinį, fizinį, seksualinį, pagaliau finansinį?
O šita Konvencija remiasi ant keturių pagrindinių ramsčių, kas turi būti visiems suprantama. Pirma, kad turi būti smurto prevencija. O prevencijai mes tikrai per mažai Lietuvoje dėmesio skiriame. Patikėkite, tikrai per mažai.
Vien tik tie išvešėję stereotipai, kad, moterie, tu esi silpnesnė ir aš tave galiu sunaikinti, aš tave galiu lupti, aš tau galiu dar kažką padaryti ir taip toliau.
Tas pats buvo, atsimenu, pas mus ir praeitoje kadencijoje EP, kai išstojo vienas lenkų europarlamentaras ir pasakė: „Jūs, moterys, esate mažos, todėl esate kvailos ir neprotingos, dėl to jūs mažiau ir uždirbate.“ Įsivaizduojate, tai yra politiko požiūris?
Jis po to labai greitai išėjo iš EP, nes tikrai jam buvo didžiulė nepakantumo atmosfera sukurta su tokia mąstysena ir mūsų diskriminavimu ir žeminimu.
Yra atlikti tyrimai Eurostato, kur aiškiai rodo, kad šitie stereotipai yra labai gajūs Lietuvoje, tie vadinamieji vaidmenys. Jeigu tu moteris, sėdėk namuose, vaikų priežiūra.
Pavyzdžiui, kai mes žiūrime į Lyčių lygybės indeksą, labai aiškiai matosi, kiek laiko, pavyzdžiui, moteris skiria sau. Pasirodo, mes blogiausiai Lietuvoje atrodome tarp kitų ES valstybių. Todėl, kad to laiko nelieka. Moteris lekia į darbą, pareina, rūpinasi vaikais, savo artimais žmonėmis, gamina valgyti, ruošiasi ir taip toliau.
– Bet labiausiai, matyt, Konvencijos oponentus gąsdina terminas „socialinė lytis“. Mat įsivaizduojama, kad tai reiškia, jog čia Sodoma ir Gomora, matyt, atsivers.
– Nieko nebus. Labai atsakingai sakau – nieko nebus, čia yra išsigalvojimas.
Kada mes kalbame apskritai apie lytį – yra vyras ir moteris. Kada matome šiuos du lyčių tipus, tai mes ir sakome, kad tai yra, kaip socialiai kiekvienas iš mūsų supranta. Tas stereotipas vadinamas, kur ir norėjau labai paprastais žodžiais paaiškinti, kad šituos stereotipus reikia išgyvendinti.
Kodėl tas smurtas iš viso yra? Kodėl prieš moteris jis naudojamas, kodėl prieš mergaites jis naudojamas? Kodėl neveikia tos sistemos ar tie įstatymai, kurie turėtų veikti, kad to nebūtų? O todėl, kad mes neinvestuojame pakankamai į prevenciją.
Kalbėkime apie aukas, apie nukentėjusius. Mes neturime centrų pakankamai ir pagalbos įvairios, kuri būtų tikrai prieinama, kokybiška toms skriaudžiamoms moterims.
Arba kalbėkime toliau apie bausmės neišvengiamumą tiems, kurie piktnaudžiauja. Tas irgi neveikia pakankamai. Labai dažnai moteris išsigąsta, susitaiko, susigadyja, kaip sako liaudyje, ir toliau yra visaip išnaudojama, žeminama ir prieš ją yra smurtaujama.
Labai dažnai moteris išsigąsta, susitaiko, susigadyja, kaip sako liaudyje, ir toliau yra visaip išnaudojama, žeminama ir prieš ją yra smurtaujama.
Nepakankamai yra sudarytos galimybės veikti ir nevyriausybiniam sektoriui, kuris tiesiog galėtų labai daug padėti viešajam sektoriui kartu išgyvendinti šitą didžiulę problemą.
– O kaip dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės? Socialdemokratai bent jau kalba, kad yra už, bet žinau, jog partijoje visokių nuomonių esama.
– Natūralu, partija yra didelė – virš 16 tūkst. žmonių, ir mes kiekvieną turime išklausyti, kalbėtis, informuoti. Bet aš viena galiu pasakyti, kad mūsų LSDP visada buvo ir bus už žmones, už žmogaus teises.
Jeigu vienos lyties asmenys veda bendrą ūkį, gyvena kartu, tai mes privalome išspręsti jų tam tikrus turtinius, finansinius, palikimo dalykus – labai elementaru, iš ko susideda gyvenimas.
Todėl čia bauginti nieko nereikia. Reikia suprasti, kad kiekvienas yra žmogus. Jie irgi yra lygiai tokie patys, kaip mes, žmonės. Ir dar kartą – pabaigsiu tuo – jokio kitokio turto mes neturime.
Todėl nevykime žmonių lauk iš savo gimtosios šalies, iš Lietuvos. Tiesiog sudarykime sąlygas taip, kad visi kartu normaliai galėtume savo valstybę kurti, mylėti, branginti ir gyventi kaip viena didelė ir graži šeima.
