Politikė pabrėžia, kad Lietuvoje turto ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES), taigi ir milijardinę energetinės krizės padariniams spręsti numatytą paramą galima skirstyti taikliau.
„Daugelis tiek tarptautinių, tiek Lietuvos ekspertų pabrėžia, kad numatyti elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmai yra netaiklūs. Nėra vertinama, kiek žmogus gauna pajamų, kiek suvartoja energijos, todėl rėmimo mechanizmą derėtų koreguoti ir atsižvelgti į tas grupes, kurios pažeidžiamos labiausiai. Tokiu atveju ir piniginė parama žmonėms būtų ženklesnė“, – teigia V.Blinkevičiūtė.
Pasak LSDP pirmininkės, didinti mažiausiai uždirbančiųjų gyventojų pajamas galima ir kitais būdais, todėl socialdemokratai siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA).
„Tai leistų pajamas žmonėms „į rankas“ padidinti net iki 130 eurų. Šiandien yra numatytas NPD didinimas, bet tik pusė to, ką siūlome mes. Realios žmonių, kurie uždirba minimalią algą, pajamos įvertinus infliaciją, – ji mažina perkamąją galią ir pinigų vertę, – iš esmės nepaveja infliacijos. Siekiame, kad skolinti milijardai biudžete būtų panaudoti racionaliau ir teisingiau“, – komentuoja ji.
V.Blinkevičiūtė primena, kad energijos ir maisto kainų šuolis būtent Lietuvos gyventojams smogė itin skaudžiai – tai liudija naujausi tyrimai.
„Pagal socialinio-ekonominio vargo indeksą, kuris apskaičiuojamas įvertinus energijos skurdo ir maisto nesaugumo duomenis, Lietuva, jei lygintume su kitomis ES šalimis, yra viena pirmaujančių. Europos šalių rikiuotėje Lietuva atsiduria šalia Bulgarijos ir Graikijos kaip labiausiai pažeidžiama būtent energijos ir maisto kainų šokui“, – pažymi ji.
Socialdemokratų lyderė priduria, kad su kitų metų biudžetu valdantieji nesiima spręsti ilgalaikių valstybę kamuojančių problemų.
„Viešasis sektorius ir toliau finansuojamas nepakankamai, taigi valstybės garantuojamos viešosios paslaugos nėra lygiai ir teisingai prieinamos visiems Lietuvos piliečiams.
Valdantieji pradėjo labai daug reformų, tačiau padėtis švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose negerėja – verkiant trūksta gerų mokytojų, mokymo kokybė prastėja, o poliklinikose ir ligoninėse eilės ilgėja. Su kitų metų biudžetu šios problemos nėra sprendžiamos, viskas atidėliojama. Ypač vengiama mokesčių reformos, kuri mokestinę aplinką padarytų teisingesne, o biudžeto pajamų surinkimą padidintų“, – vertina V.Blinkevičiūtė.
Ketvirtadienio Seimo sesijoje parlamentarai pirmąkart svarstys ateinančių metų valstybės biudžeto projektą.
