Pasak V.Blinkevičiūtės, tik 3 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalys netaiko mokesčių lengvatos maistui: Estija, Danija ir Lietuva.
„Maisto produktų kainos balandį pasiekė neregėtas aukštumas. Prognozuojama, kad maistas brangs ir toliau. Todėl to, ką siūlo valdantieji, nepakaks. Tad Vyriausybės siūlomas biudžeto pataisas dėl antiinfliacinių priemonių raginame papildyti ir 9 proc. PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams.
Juolab ir dalis valdančiųjų savo rinkimų programose yra įsipareigoję mažinti PVM maistui. Būtent maisto įperkamumo klausimas dabar yra vienas svarbiausių mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – sako V.Blinkevičiūtė.
Teigia, kad žmonės renkasi prasčiausią maistą – ateity tai atsilieps sveikatai
Ji primena, kad reikiamas įstatymų pataisas dėl laikino lengvatinio PVM būtiniausiems maisto produktams socialdemokratai Seime įregistravo pernai vasarą.
„Šimtai tūkstančių žmonių gyvena nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos. Ir taip drastiškai kylant maisto kainoms jie tiesiog valgo vis mažiau, taupydami renkasi prasčiausią maistą. Tai ilgainiui atsiliepia sveikatai, o širdies ir kraujagyslių ligos lemia trumpesnę gyvenimo trukmę. Štai kodėl svarbu pasirūpinti maisto įperkamumu“, – akcentuoja V.Blinkevičiūtė.
Politikė teigiamai vertina tai, kad Vyriausybė pagaliau ėmėsi antiinfliacinių priemonių paketo.
„Kai kurios šalys pirmąsias kovos su infliacija priemones pritaikė dar pernai vasarą. O dabar jau priima antrus ar trečius antiinfliacinius paketus. Taigi valdantieji eina teisinga kryptimi, bet žiauriai vėluoja. Štai anksčiau skelbta, kad priemonės bus patvirtintos iki Velykų, dabar aiškinama, kad teks dar palaukti.
Esu įsitikinusi, kad siaučiant rekordinei infliacijai galima surasti platų sutarimą Seime. Ir dėl PVM lengvatos būtiniausiems maisto produktams, ir dėl, pavyzdžiui, neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) prilyginimo minimaliai algai. Nes tokie įsipareigojimai yra fiksuoti daugelio parlamentinių partijų programose“, – mano V.Blinkevičiūtė.
Primename, kad Vyriausybės siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto būtų skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto, pranešė Finansų ministerija.
Vyriausybė trečiadienio posėdyje svarstys atitinkamas biudžeto pataisas, kurias vėliau teiks Seimui.
