Pasak V.Blinkevičiūtės, rekordines aukštumas siekia jau ne vien dujų ir elektros kainos, bet ir biokuro, kuris daugelyje savivaldybių naudojamas šilumos gamybai.
„Savivaldybių merai muša pavojaus varpais, nes išaugo ne tik dujų, bet ir biokuro kainos. Dabar jis keturis kartus brangesnis nei praėjusį šildymo sezoną ir, tikėtina, kaina tik kils. Su merais aptarėme situaciją ir aiškėja, kad didieji biokuro gamintojai naudojasi susidariusia situacija biržoje, mat nėra konkurencijos – neliko pigaus biokuro iš Baltarusijos. Taigi už šildymą kai kuriose savivaldybėse gali tekti mokėti daugiau. Tuo metu energetikos ministras kol kas tik seka pasakas, kaip rudeniop ragins gyventojus taupyti“, – sako V.Blinkevičiūtė.
Valstybės kontrolės duomenimis, 2020 metais visoje Lietuvoje iš biokuro buvo pagaminta 75 proc. centralizuotos šilumos.
Politikės teigimu, ministrų kabinetas turėtų išanalizuoti situaciją ir nedelsdamas parengti priemonių planą, kad rekordiškai brangus šildymo sezonas vartotojų neužkluptų netikėtai.
Socialdemokratė primena, kad Vyriausybė savo rankose turi instrumentus, kaip galima problemas spręsti – pavyzdžiui, peržiūrėti ir pakeisti rinkos taisykles, Valstybinę miškų urėdiją įpareigoti tiekti biokurą, taikyti kompensacijas vartotojams dėl energijos kainų brangimo remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, o 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą taikyti ne vien centriniam šildymui.
„Tai, kad kol kas nėra jokio plano, kaip ruoštis rekordinių kainų žiemai – visiškas Vyriausybės apsileidimas. Antai Vokietija prieš tris mėnesius pristatė išsamų energijos taupymo planą, kuris apima ir viešąjį, ir privatų sektorių. Jame nurodyta, kaip įmonės turi taupyti, ką savivalda turi daryti. Pateikė ir individualias rekomendacijas.
Štai Švedijos vyriausybė planuoja paskirstyti beveik 3 milijardus eurų paramos namų ūkiams, kovojant su aukštomis elektros energijos kainomis. O energetikos ministras Dainius Kreivys kalba apie taupymo planą rugsėjį. Bet čia pat jį viceministrė pataiso, jog tai bus informacinė kampanija, kaip galima taupyti. Tai visiškai skirtingi dalykai“, – vertina V.Blinkevičiūtė.
D.Kreivys, pasak LSDP pirmininkės, nebe pirmą kartą „randa begalę pasiaiškinimų, kodėl kažko nepadarė, bet ministerijos darbas yra prognozuoti, numatyti ir laiku imtis atitinkamų veiksmų“.
„Taip, yra situacijų, kurių ministras negali suvaldyti, bet pasiūlyti sprendimo būdus jis privalo. Jei šildymo sezonas prasidėtų rugsėjį, staiga atvėsus orams, Lietuvoje būtų katastrofa“, – priduria ji.
