„Jeigu valdantiesiems pavyks užgrobti valdžią, tai pavojai, iškylantys vis dar jaunai ir nebrandžiai demokratijai, – labai aiškūs. Didžiausias pavojus – kolūkinio princo oligarchinis mentalitetas ir labai paprastas požiūris į valstybę ir demokratiją, kokią mes matome kasdien demonstruojamą Ramūno Karbauskio“ – sako V.Bruveris.
Portalo 15min žurnalistės Liepos Želnienės nuomone, rinkiminė S.Skvernelio retorika kelia nerimą – premjeras atvirai teigia, kad laimėjus prezidento rinkimus baigsis rietenos parlamente, nes dabar vienintelis trukdis yra prezidentūra. Pašnekovės teigimu, taip ministras pirmininkas siekia užimti visas tris svarbiausias valstybės pozicijas.
„S.Skvernelis parodo, kad siekia užimti viską, kad nebūtų jokių trukdžių, rietenų, opozicija būtų užčiaupta, žurnalistai suskirstyti į geruosius ir bloguosius – taip visiems būtų labai paprasta dirbti. Atviru tekstu pasakoma, kad mes einame užgrobti absoliučiai visą valdžią [...], o tada jiems nereikės su niekuo tartis ir jie darys taip, kaip norės“, – sako pašnekovė.
Pasak Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus, vykdydamas rinkiminę kampaniją premjeras naudoja administracinius resursus, nes su tokia Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK), kokia ji yra šiandien, S.Skvernelis kartu su R.Karbauskiu priešakyje gali daryti ką nori: „Šią rinkiminę kampaniją jis demonstruoja metus. Galima apeliuoti į politinį korektiškumą, kad būtų galima susilaikyti nuo resursų naudojimo arba išvis atsistatydinti. Bet aš nemanau, kad R.Karbauskiui toks dalykas, kaip korektiškumas, išvis egzistuoja.“
Premjero pasiskelbimas kandidatuoti į prezidentus – surežisuotas spektaklis
Kalbant apie S.Skvernelio prezidentinę viešųjų ryšių strategiją, V.Bruverio teigimu, viskas gana nuoseklu ir logiška. Pašnekovas mano, kad premjeras paskubėjo užbėgti už akių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos suvažiavimo sprendimui, kuris turėjo įvykti sausio 26 d., kad parodytų, jog nėra „valstiečių“ kandidatas į prezidentus.
„Mano manymu, jis norėjo įrodyti, kad yra savarankiška figūra ir dalyvavimas prezidento rinkimuose yra jo asmeninis sprendimas. Taip jis norėjo parodyti, kad nėra „valstiečių“ kandidatas, kad valdančioji partija jį tik remia. Jis vaizduoja esąs tikras politikas, veikėjas, kuris veikia, toks „rebrandintas“ A.Brazauskas, atstovaujantis užmirštus Lietuvos pakraščių gyventojus“, – akcentuoja V.Bruveris.
Komentuodama retoriką, kuria premjeras pareiškė kandidatuosiantis į prezidentus, L.Želnienė teigia išgirdusi itin keistų dalykų: „Keisčiausias dalykas, kurį išgirdau, yra visiškai nesusijęs su prezidentavimu: trys ministrai paliko vyriausybę, nes, pasirodo, visi palaikė premjerą, bet trims ministrams pritrūko „žmogiškumo“. Pasirodo, šie trys ministrai išėjo tik dėl to, nes premjeras išreiškė norą kandidatuoti į prezidentus.“
L.Želnienės teigimu, S.Skvernelio susitikimas su rinkėjais Rusnėje priminė surežisuotą partijos suvažiavimą. Jos nuomone, paprastai būsimi prezidentai apie savo kandidatavimą praneša viešai ir visiems – šiuo atveju apie S.Skvernelio pasiskelbimą kandidatuoti į prezidentus žinojo tik dvi žiniasklaidos priemonės.
„Buvo klaiku klausyti, priminė partijos suvažiavimą: viskas surežisuota, moterys šaukė, kad S.Skvernelis pats geriausias, tos kalbos apie ištirpstančius ledus ir ateinantį pavasarį... norėjosi trenkti galvą į sieną. Aš neįsivaizduoju, kas Rusnės bendruomenės pirmininkę paskatino taip poetiškai šnekėti. Demokratinėje valstybėje būsimi prezidentai apie savo kandidatavimą praneša visiems, o ne tik „gerosioms“ žiniasklaidos priemonėms, esą visos kitos („Lietuvos rytas“, „15min“, LRT) yra politizuotos“, – teigia L.Želnienė.
Anot V.Bruverio, S.Skvernelio pasiskelbimas kandidatuoti į prezidentus buvo iššaukiantis. Komentuodamas tai, kad apie renginį Rusnėje žinojo tik dvi žiniasklaidos priemonės, V.Bruveris teigia, kad tokiu būdu yra manipuliuojama žiniasklaida, nes vieni jų paskelbiami geraisiais, o kiti – blogaisiais.
„Čia yra svarbi tema, rodanti to „be penkių minučių“ save įsivaizduojančio prezidento mentalitetą ir šios valdžios mentalitetą. Visas šis surežisuotas šou, kuriam buvo pasirinktos tik tam tikros žiniasklaidos priemonės, kurios turėjo išskirtinį priėjimą, nušviečiant visą šitą surežisuotą veiksmą – taip manipuliuojama žiniasklaida, labai grubiai ir primityviai“, – komentuoja V.Bruveris.
V.Valentinavičius pritaria išsakytai nuomonei – tai buvo labai aiškiai surežisuotas spektaklis, rodantis selektyvų požiūrį į žiniasklaidą, kaip esminį to spektaklio režisūros elementą. Pasak V.Valentinavičiaus, tai yra tik maža didelio ir ilgai trunkančio plano dalis. Kaip teigia pašnekovas, S.Skvernelis iš visų jėgų stengiasi pabrėžti, kad kandidatavimas į prezidentus yra jo paties, o ne „valstiečių“ sprendimas, tačiau šios apsimestinės pastangos kaip tik išduoda, kad tai yra ne jo, o R.Karbauskio sprendimas.
„Šio spektaklio režisierius nėra S.Skvernelis, tai – R.Karbauskis [...]. Plačiaja prasme, viskas atitinka R.Karbauskio tekstus ir strategiją, kuri vyksta jau metus. Visos tyrimo komisijos, kad piktieji konservatoriai užgrobs valdžią, gasdinimas Grybauskaite, kaip konservatorių agente, o ir toje kalboje Rusnėje vėl pakartoti tie patys dalykai. Tas naratyvas vystomas nuosekliai, tačiau autorystė, manau, priklauso R.Karbauskiui. S.Skvernelis tėra strategiškai gerai investuotas pirkinys. R.Karbauskis iš kuklios Kultūros komiteto kėdės valdo visus procesus visoje Lietuvoje tiek, kiek jo nepridengia prezidentūra, kuri yra vienintelė likusi nepriklausoma. Šioje vietoje planas vykdomas ir jo autorius labai aiškus“, – sako V.Valentinavičius.
S.Skvernelio galimybės tapti prezidentu – realios
V.Bruverio nuomone, kol kas abejonių, kad S.Skvernelis neišeis į antrą prezidentinį turą, labai mažai: „Kuo sėkmingesnė bus jo ir „valstiečių“ vykdoma žmonių pjudymo kampanija, manipuliuojant dviejų Lietuvų propagandine schema ir kiršinant žmones tarpusavyje, tuo daugiau šansų, kad atstovaudamas tai tikrajai antrajai Lietuvai jis papuls į kitą turą.“
V.Valentinavičiaus aiškinimu, tarp „valstiečių“ ir „Vieningo Kauno“ vyksta glaudus bendradarbiavimas. Pasak pašnekovo, R.Karbauskio pareiškimai, kad S.Skverneliui laimėjus prezidento rinkimus premjeru taps Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – rinkėjų viliojimas: „V.Matijošaitis yra plano ir susitarimo dalis. Dabartinis Kauno meras, kalbėdamas žiniasklaidai, visada priduria, kaip jam ir Kaunui padeda S.Skvernelis. Jie padeda vieni kitiems. Čia yra bendrai ir kryptingai veikianti mašina.“
Vis dėlto gruodžio mėnesį vykę mokytojų streikai, anot V.Valentinavičiaus, S.Skverneliui sukaupė labai daug neigiamų vertinimų, galinčių daryti įtaką rinkimuose: „Žiūrint į reitingus (ar tirps neigiami vertinami, ar teigiami kiek nors kils) šitas dalykas gali uždėti šiokias tokias lubas. Kad S.Skvernelis nepapuls į antrą ratą – tokia galimybė yra. Juo labiau, kad kairėje pusėje, kurioje S.Skvernelis save pozicionuoja, yra „socdemų“ kandidatas Vytenis Andriukaitis, kurį visi pamiršo. Jis juk irgi paims kiek nors balsų.“
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
-
Sauliaus Skvernelio slaptam patarėjui – milijonai iš valstybės biudžeto
-
Prezidento posto sieksiantis S.Skvernelis apie G.Nausėdą ir I.Šimonytę: paskirti prezidentės įpėdiniai
-
Politologai: sprendimas kandidatuoti rodo dideles Sauliaus Skvernelio ambicijas
-
Ekspertai apie S.Skvernelio kandidatūrą: nemano, kad tai planuota iš anksto, įžvelgia riziką
-
LVŽS kandidatą į prezidentus rinksis iš dviejų: V.Pranckietis nesitrauks
