„Akivaizdu, kad turint galvoje žmonių srautą, tarnyboms yra labai didelis apkrovimas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kurių, žinoma, norėtųsi vengti, bet principinės politikos, kad mes Baltarusijos opozicijos atstovus ar tiesiog žmones, kurie gelbėjasi nuo A.Lukašenkos persekiojimo, priimame Lietuvoje – tos principinės nuostatos aš nekeičiu“, – sekmadienį Vilniuje BNS sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Sankcijų suvienodinimas reikštų, kad mes atsitraukiame nuo pozicijos. Mano galva, to nederėtų daryti“, – pridūrė ji
„Tokie pavyzdžiai gali įvykti dėl įvairių priežasčių. Mano nuomonės dėl suvienodinimo (sankcijų rusams ir baltarusiams – BNS) tai nekeičia“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Seimas pernai priėmė įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų įvesta mažiau. Šių metų gegužės 2 dieną šis įstatymas turėtų baigti galioti.
Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Lietuvos politikų nuomonės dėl baltarusių prilyginimo rusams sankcijų klausimu skiriasi. Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
Keli valdantieji konservatoriai yra registravę pataisas su siūlymais griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, ir išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams. Prieš griežtinimus daugiausiai pasisako liberalios frakcijos.
Trečiadienį LRT radijas pranešė, kad 2020 metais protestuotojų malšinimo akcijose Lydoje dalyvavęs Baltarusijos milicijos majoras A.Macijevičius buvo gavęs leidimą gyventi Lietuvoje ir čia įsidarbino.
Buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacijos „Belpol“ duomenimis, A.Macijevičius liudijo Baltarusijos teisme ir davė parodymus prieš vieną protestuotoją, kuri esą per protesto akciją suplėšė jo uniformą. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai šią merginą yra pripažinę politine kaline.
Paskelbus minėtą informaciją Migracijos departamentas ketvirtadienį panaikino A.Macijevičiaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, šis Baltarusijos pilietis pirmą kartą į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, turėdamas kitos ES šalies nacionalinę vizą.
2022 metų lapkričio mėnesį jam išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, duomenų, rodančių, jog A.Macijevičius gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Lietuvos institucijos neturėjo.
Anot VRM, paaiškėjus, kad šis asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, bus priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybai nurodyta nedelsiant sustiprinti Baltarusijos piliečių, vykstančių per Lietuvos valstybės sieną, patikrinimus.
Migracijos departamentas taip pat įpareigotas atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, gavusius ar prašančius leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.
Masiniai protestai Baltarusijoje 2020 metais kilo po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju rinkimų komisija paskelbė autoritarinį šalies lyderį A. Lukašenką.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.
