„Aš manau, kad visos priemonės, kurios skatina žmones būti atsakingus, skiepytis, saugoti save ir kitus, yra svarbios. Ir šiandieną mes, matyt, tikrai neturėtume pamiršti, kad jau esame, galima sakyti, omikron bangos sūkuryje. Situacija artimiausiomis savaitėmis, matyt, eis link to, kad skaičius susirgimų bus vis didesnis.
Todėl tikrai dabar nėra laikas kažkokiems chaotiškiems veiksmams ir atsisakymams tų priemonių, kurios iki šiol pasiteisino“, – kalbėdama apie tai, ar galimybių pasas dar duoda naudą, Seime žurnalistams sakė V.Čmilytė-Nielsen.
Tai, kad galimybių pasas jau išsisėmusi priemonė, mano prezidentūra. I.Šimonytė sakė, kad prezidentūra turbūt turi tokią „gražią savybę kritikuoti viską“.
Kartu ji teigė, kad pirmadienį paskelbtas Bruegelio instituto ir vieno ekonominių tyrimų centrų tyrimas, kuriame įvertintas galimybių paso poveikis vakcinacijai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose šalyse.
„Tas poveikis tikrai buvo įvertintas kaip gana ženklus. Ir man atrodo, kad mes visą laiką turėtume ne žiūrėti, ar didelis skaičius 6, ar mažas skaičius 6 – net jeigu tai yra 6 procentai. Tai jeigu mes tai transliuosime į užimtas ligoninių lovas ir prarastas gyvybes, tai, matyt, kad kiekviena gyvybė, kuri buvo išgelbėta galimybių paso pagalba, yra labai svarbi.
Situaciją mes akylai stebime ir iš tikrųjų tos epidemiologinės priemonės nėra įkaltos akmenyje. Ir tai buvo su galimybių pasu vaikams, kur išties testavimas papildomas vaikų, kurių tėvai nusprendė neskiepyti dėl įvairių priežasčių tiesiog mums sukuria krūvį, kurio mes dabar nenorėtume turėti, dėl to Vyriausybė lanksčiai priėmė sprendimą tą reikalavimą atidėti. Tai lygiai taip pat stebėsime situaciją ir bendrąja prasme“, – antradienį Seime komentavo premjerė.
A.Dulkys yra sakęs, kad esame ant tos ribos, kada reikės priimti sprendimus dėl galimybių paso tolesnio reikalingumo.
Ministro nuomone, tai reikia daryti, nes omikron variantu užsikrečia ir pasiskiepiję, ir nepasiskiepiję nuo koronaviruso, ir persirgę šia liga.
